mtb varžybos: išbandyta pirmą kartą

kažkada turi būti pirmas kartas ir man jis buvo šį savaitgalį žemaitijos taurės 1-ojo etapo kalnų dviračių (mtb) varžybose klaipėdoje. geras oras, ne xc trasa (t.y. paprastesnė ir lengvesnė) bei menki mano šios dviračių sporto šakos įgūdžiai paskatino mane sudalyvauti šiose varžybose. nors savaitgalis buvo visai kitoks planuotas, draugų dėka morališkai pakurstytas, nusprendžiau užsiregistruoti ir sudalyvauti. vilnius-klaipėda yra nemažas atstumas, tad važiavau su tarpine nakvyne savo gimtajame mieste jurbarke.

važiuodamas į šias varžybas sau kėliau tokius tikslus:

  • pabaigti pilną trasą;
  • sveikam davažiuoti iki finišo.

ir viskas. pradedančiajam naują sporto ir laisvalaikio šaką man šių tikslų buvo daugiau nei pakankamai, o geras oras, aktyvus poilsis, bendraminčiai ir jūra padarė visa kita – gerą laiką.

startavau grupės viduryje ir miškelyje susiaurėjome iki vienvietės vagos, kuri beveik nekintanti judėjo ~pusę rato, kurių iš viso buvo 2, t.y.  visa trasa sudarė 34km. pirmasis ratas pasirodė be galo ilgas, buvo smėlio, nepiktų įkalnių, medžių šaknų, pelkėtų vietų, lieptelių ir upelio kirtimo. taip pat buvo ir netrumpų tiesiųjų, kurios driekėsi mišku ir šalimais geležinkelio bėgių. dviračio spidometras sukvailiojo ir rodė nulius, o veikė pulsometras. sukant pirmąjį ratą kelis kartus užmetus akį ekrane mačiau 170, tad nusprendžiau geriau savęs negąsdinti ir labiau žiūrėti į kelią.

pirmasis ratas man prailgo, o antrasis buvo greitas, techniškas ir įdomus. 2-ame rate jautėsi, kad nemažam dalyvių kiekiui išsikrovė baterijos, todėl šiame rate aš stengiausi atsigriebti prarastas minutes. pasivyta ir aplenkta viena grupelė, po to kita, trečia – taip aš judėjau į priekį, o priekyje vis atsirandantys „taikiniai“ vertė juos vytis. toks buvo mano 2-asis varžybų ratas. šiame sporte patiko tai, kad norint lenkti pasakai, kad lenksi, ir lėtesnis varžovas tave praleidžia priekin, nestabdydami eismo. plento dviračių varžybose yra kitaip, ten keliaus platus ir lygus, o kalnų dviračių trasų danga būna siaura, nelygi ir klastinga, todėl aplenkti varžovą tikrai galima ne bet kur. kai kurie rankomis netgi parodydavo kelmus, už tai aš jiems esu dėkingas. aš taip pat stengdavausi kiek įmanoma informuoti už manęs esančius dviratininkus apie kliūtis – tiek rankomis, tiek ir žodžiais. nemažai atsigriebiau tiesiosiose, nes su 29’eriu tiesiojoje gerai minasi, o man, kaip šiek tiek plentui prijaučiančiam, čia buvo atsigavimas. taip po truputį stūmiausi į priekį.

nebuvo apsieita ir be linksmų kuriozų: pirmą kartą kertant ~metro pločio upeliuką jis mane pasirodė seklus, bet jame vos nenuskendau su dviračiu, nes buvo tikrai gilus – antrame rate tam buvau jau pasiruošęs, o abiem atvejais buvau šlapias nuo vandens, o dviratis tešlinas lig pat ausų. čia atsiskleidė ir pilnas diskinių stabdžių privalumas – keletas metrų džeržgimo ir jie vėl stabdo kaip turi stabdyti. kažkuriame rate nespėjau įsikabinti batų į pedalus ir taip pasileidau per šaknis ir smėliuką į pakalnę, kad jaučiu važiuojantis tik ant priekinio rato ir visas šokinėju ant dviračio balnelio. švaistikliai sukasi sau, o kojos makaluojasi ore – tik pakalnėje atgavau dviračio valdymą.

kiekvienos varžybos, tai gera pamoka. štai ko aš pasimokiau:

  • vidutiniškai atkratė rankas – reikia dirbti su svoriu ant dviračio, kad rankos labiau vairuotų, o ne laikytų kūno svorį;
  • technikos – greitas situacijos įvertinimas, tinkamo bėgio parinkimas, važiavimas šaknimis ir smėliu, taip pat esant dažnoms duobėms;
  • dviračio tempimas į kalną, greitas ir tikslus užsėdimas;
  • plentui tinkama maitinimosi forma kalnų dviračių sporte yra visiškai netinkama – čia reikia skysto maisto, gelio, nes lukštenti hematogeną ir jį dar kramtyti visiškai nėra nei laiko, nei tinkamų sąlygų.

išbandžiau ir man patiko. manau, kad plentas padeda kalnų dviračių sportui, kuris taip pat padeda ir plento dviračių sportui.

ačiū organizatoriams už puikų renginį ir nemonotonišką trasą bei kareivišką košę su arbata. diena tikrai neprailgo. trasos maršrutą galima rasti čia.

6 komentarai on "mtb varžybos: išbandyta pirmą kartą"


  1. Wow, super, sveikinu su pirmu bandymu 😉 Ir rezultatas manau puikus, šaunuolis ir toliau taip 😉 Dabar bus aiškiau kur reikia tobulėti tai rezultatai po to tik gerės 🙂 Lauksim tolimesnių startų 😉

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *