minčių srautas #8

gyventi dėl atvaizdo batuose netraukia, jaučiu malonumą kolekcionuoti dulkes ant to juodo veidrodžio ir automobilio prietaisų skydelio. kitus tai tai pusbalsiu erzina, o aš, tuo tarpu, siurbiu jų pozityvą. keistumas turi giminingų bruožų su naivumu, giminiuojasi ir su utopija. esant tik praeičiai ir ateičiai, utopija, kaip ir dabartis, egzistuoti negali. reikėtų pasverti, kiek gumos ir snarglių jau esu privyniojęs ant pedalų. tiksliai žinau, kad purvas nesilaiko. atsakyti, ko vertas užimtumas negaliu, bet ko nevertas tą žinau. galės lengviau atsikvėpti technika, indai ir trofėjų stiklainis. tik vat barzda pradėjo greičiau augti, o skutimosi peliukų deficitas. sunku skustis nuleistomis rankomis.

inkubacinė lempa šildo kolos turinio sklidiną alaus bokalą.priežastis aiškėja, iš kur pas mane estijos vėliavos įdegis. šią savaitę pjoviau kiaulę per pilvą ir krapščiau vieną popierinį vienį. buvo verta, bent jaučiausi savo nuraminęs. kiaulę užkimšau atgal ir pastačiau į vietą, kad žinotų. nenorėčiau jai kanopų nagų karpyti, neturiu tam įrankių, įgūdžių ir fermos. o ten šilta, tik šūdina, kai pelkėse braidyti gaivu, bet šalta. nors ir ten būna smėliuko, tik nežinau ar vanduo sūrus. puiki vieta bambaliniam mineraliniam vandeniui pilstyti.

ant žvakidės džiūstantis drabužis garina prakaitą, o batai augalams suteikia drėgmę ir pratinasi prie šalto radiatoriaus. maldos prie balkono durų tampa vis labiau nepatogios, todėl dvilinkas rankšluostis prašosi būti dar kartą perlenktas komfortui užtikrinti. toks truputį sunkiai užsivedantis ritualas konkuruojantis su prie žemės tįstančiomis tiesiomis rankomis. kojos traukiasi, reikia eiti miegoti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.