tuščia galva

apsidairau aplinkui ir nieko ore pakabinto nematau. perverčiu kelias svetaines, kurios šiandien ypatingai bukais kampais be turinio tik su raidėm ir peizažais. ramina paukščių čiulbėjimas tyloje. šiandieną išgirdau gerą citatą:

15-a minučių prieš jo mirtį jis dar buvo gyvas.

stipru. o šiandien mano galvoje net barškėti nėra kam. prisiminimai išblėsę, gėlių asortimentas monotoniškai įgrisęs. šiandien esu skysčių kempinė, nes noriu maloniai gyventi, vadinasi persivalgyti tame tarpe. kriaušės yra sveikos tik su tinkamais produktais, štai kad ir pienas ar silkė. šilta kaimiška ožkų trichineliozė, nebuvau tokios girdėjęs. pamenu automobilių numerius, kurie manęs nemato. vienasmenis aklumas yra vištakumas, pagrįstas šventa religija. ir man taip būna. erzina tylos pleištai, nors iš tikrųjų tai varo iš proto. svajonė apie vienkiemį niekur nedingo, pasipildė sodyba su židiniu, slidėmis, miškais ir nupjautos žolės kvapu. myliu ekspromtą ir laisvą laiką. reikia važiuoti traukiniu. neplauti indai kaupia maisto atsargas. baigiu pripildyti vieną gyvenimą indą. ironija, bet indas su mintimi ne pagal paskirtį. mėgstu bandeles su įdaru, man sunku joms pasakyti „ne“. todėl ryte erzina svarstyklės, o vakare kaimynų šiukšlių maišai laiptinėje. išmečiau pirmadienio taisyklę, nes jai neliko priežasties. šis be to dar liko. jaučiu artėjančią ramybę ir noriu jos. noriu turėti tvorą ir gyventi kitoje jos pusėje. pradedu vertinti tylų kiną. gaivaus oro prisibijau, slidus reikalas. rišu mezgimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *