vienadienis uždarbis

chaltūra yra samdomo darbo paįvairinimas ir kompetencijos samtis. retas žmogus, kuris nenorėtų arba neturėtų kentėtinai malonaus mokamo papildomo užsiėmimo. netgi tie, kuri namuose yra tapkės ir yra etatinės vaikų auklės, tyliai tamsiame kamputyje svajoja apie įtikinamą argumentą namo grįžti vėliau pasiruošus priekaištus dėl neparuoštos vakarienės. viena kita šimtinė per dieną už samdomo darbuotojo rolę yra teisingas atskaitos taškas, bet subinę vis tiek ko tais niežti ir norisi prisidurti.

vaiką padaboti, dulkes išsiurbti, perdiegti kompiuterį, žolę nupjauti, obuolius nuskinti ir panašūs darbai gali būti vertinami pradedant miltiniais blynais su uogiene, bačka alaus su šašlyku ir baigiant solidžiu kiekiu šlamančiųjų. aš nekalbu apie ilgalaikius projektus, kurių sėkmingą užbaigimą vainikuoja reabilitacijos diena su saridonu. be abejo, ir finansinė išraiška po pagalve arba mokėjimo kortelėje. taip pat nereikia vertinti samdykloje sukurtos vertės, kuri darbdaviui kartais būna ypač pelninga, nors kai kurie specialistai įmonėms yra totalios sąnaudos be tiesioginio pelno eilutės.

likus tik asmenybei ir tiesioms/kreivoms rankoms galima skaičiuoti jų sukurtą piniginį vienetą. vienos dienos chaltūros dydis gali viršyti net ir vieno mėnesio atlygį, todėl tokie momentai būna itin malonūs. ką man iki šiol teko pasiekti yra 1 kilolito ribose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *