karštas plentas šiauliuose

34 laipsniai šilumos pavėsyje kai net uodai ir mašalai neturi sveikatos aukščiau metro nuo žemės atsiplėšti. su tokia visiškai vasariška temperatūra prasidėjo sekmadienio diena šiauliuose, kur vyko šiaulių dviračių maratonas. varžybų išvakarėse nulūžusi reginio organizatorių s-sportas svetainė matyt taip pat perkaito, kaip sekmadienį ant saulės kepė ir varžybų dalyviai ir ne ypač gausus žiūrovų būrelis. vargais negalais interneto platybėse radau šių varžybų skrajutę, kurioje ieškojau starto vietos ir laiko, kuris, kaip pasirodo, ne vieną mane nustebino, nes buvo ne kaip įprastai 12:00 val., o valanda anksčiau, t.y. 11:00.

šiaulių dviračių maratono starto vieta buvo prie savivaldybės, o kalbant pamaldžiau – prie šiaulių bažnyčios, esančios miesto centre ir net nuo pietinio šiaulių rajono puikiai matomos. vietoje esantis parkas ir viešieji tualetai strategiškai buvo puikia vieta varžyboms rengti ir žiūrovams pritraukti. internete registruotų dalyvių skaičius buvo šiek tiek virš 250, o ryte atsiimti starto numerį jokios eilės nebuvo. numerių buvo ne 2, kaip yra įprasta dviračių plento varžybose, kur vienas klijuojamas ant nugaros, o kitas ant dešiniojo šono, o 1, bet užtat vardinis – su atspausdinta pavarde ir vardu. neslėpsiu, buvo smagi ir maloni staigmena. tokių dalykų kur tvirtinti starto numerį ir daviklį šį kartą nebuvo, nes dalyviai patys turėtų tai žinoti. pastebėjau, kad ne man vienam teko persikabinti numerį ir tai dar pusiau tinkamai, bet tiko. apšilimo pusratis mano dar nevažiuota beveik gimtojo miesto trasa – nėra lygi vietovė, o kalniukai nors ir ne visi pikti ir ilgi, bet vėjuoti tai tikrai ir kartais gan smarkiai, ypač atviroje vietoje prie telkšos ežero. man patinka skirtingas reljefas, nes tada trasa nebūna nuobodi. trasos pusiaukelėje ant kalniuko buvęs girdymo punktas tapo laistymo punktu, o kūnas ir veidas, aplietas šaltu vandeniu, pusei rato atsigaudavo nuo alinančio karščio, kas buvo geriau nei nieko.

starte buvo saikingas dalyvių skaičius. startavau kreiva koja, nes ilgai nepavyko dešinės kojos į pedalą įkabinti, o traukinys jau buvo nemažai nuriedėjęs. 2 ratus minu su ta pačia starto grupe. nors valgiau dar gerokai prieš startą, jaučiu, kad skrandis artėja prie lengvo vėmimo pykinimo ribos. grupė mane nukrato, ir vienas apsukau keletą ratų, kol mane pavijo kita grupė. sėdu jai ant pačios uodegos ir laikausi saugaus atstumo, nes prieš tai matyta griūtis savo akrobatiniais triukais manęs nesužavėjo. pagirdytas skrandis atsigavo ir aš jau gyvas atsargiai minu grupės gale. taip prasukau 5 ratus ir suvirškinau ką dar skrandyje beturėjau, bei apgalvojau, ką čia toliau nuveikus. deja, bet grupė nebuvo stipri, o nuokalnėse aš net mažiausios galinės žvaigždutės nenaudojau, nes nebuvo tam poreikio. keli ratai stebėjimo ir situacija aiški – 2 ilgesnės įkalnės grupei yra sunkios – viena kylant nuo ežero link centro pusės, o kita – nuo ginkūnų iki finišo. sustrategavau, kad reikia minti, todėl 7-o rato pabaigoje, priešais finišą, įkalnėje dar savo komforto zonoje kalu per pedalus, posūkis, finišas, posūkis, nuokalnė. apačioje atsisuku – minu vienas. gerai, minu toliau. taip vienas paskutinius 3 ratus ir pramyniau. vienam irgi kartais gerai, nes leidžiantis link talšos ežero galėjau visas žvaigždes susimesti. finišavau irgi vienas, bent paskutinio atodūsio ant kalno neatidaviau. nuo lyderio atsilikau ~10 minučių, kas nėra mažai, bet 10 ratų, nors ir atsargiai, bet įveikiau.

savo važiavimą vertinu labiau neigiamai, nei teigiamai, nes rezultatas šiaip sau, o rezervo dar buvo. važiuodamas vienas turėjau nemažai laiko apmąstymams, tad pagalvojau, kad plento dviračių varžybos gal ne man yra skirtos, o norėtųsi likti prie atskiro starto ir kalnų varžybų.

3 komentarai on "karštas plentas šiauliuose"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *