mtb ignalinoje: užtroškęs ir į kalnus

po molėtų seka 4-asis maratonų taurės etapas, kuris vyko ignalinoje. aplinkui tik ir tegirdėjau apie nesibaigiančius žvyrkelius, bet organizatoriau dalį jų iškastravo, todėl gavosi puiki greituminė trasa – asfalto buvo sočiai, bet jis neprailgo.

trasa prasidėjo ne per ilga plačia žvyruota danga, kurioje galima buvo lenkti iki soties, todėl kitose trasose pasitaikančių spūsčių čia nebuvo. po žvyrkelio – dvivėžis miško kratytuvas, kuriame jau pirmojo rato pradžioje palaidojau savo gertuvę, dėl ko minti nebuvo nei sveikatos, nei ūpo, o gan greitai – ir jėgų. dviejų kolegų dėka (už ką jiems didelis ačiū) kažkiek pavyko apmalšinti troškulį, bet to nebuvo pakankama sparčiam tempui palaikyti. aš lėtėjau, bet turėjau laiko ir debesyse apsilankyti, pamąstyti. kojos vėlėsi lyg pilna burna būtų neskanių grikių košės.

mane gelbėjo tik įkalnės,

o jų čia buvo – nestiprių, bet daugiau nei keletas. savaitė šūdo malimo jautėsi labiau nei pakankamai, dėl ko ir kojos buvo guminės. jaučiu, kad šių metų geriausią savo formą buvo pasiekęs latvijos maratone, nors gal dar ne viskas prarasta. užkopus į pačią viršūnę laukė ilgas vienvėžis miško keliukas žemyn – smagus ir vingiuotas. pačioje ignalinoje laukė dar mažiausiai 5 km, iš kurių didžioji dalis buvo asfaltuotais dviračių takeliais, kuriais smagu buvo su vėjeliu pariedėti. 2-ame rate gavau pilną gertuvę, kurios pusę turinio iš karto susikračiau į skrandį ir vidaus degimo variklis nuo vidurio rato jau pradėjo dirbti, bet traukinys jau buvo nuvažiavęs ir nepalaukęs. finišavau, kaip dažniausiai man yra įprasta, išdidžiai vienas. oras nepavedė, saulė nekepino, laikas prabėgo pasakiškai greitai ir smagiai.

kaip bebūtų smagu sveikam finišuoti, bet nereikia pamiršti ir tų vietų, kuriose organizatoriams dar reikia pasitaisyti. po latvijos jau nusiteikiau lietuviškam „organizavimui“ ir mes nepraleidome progos sužibėti.

  • su tualetais ženkliai pataupyta – net 2 valandas prieš startą tie 4 nupuvę lauko estrados tualetai jau skaičiavo 3-5 žmones kiekvienas. apie kokybę ir higieną čia jau nėra ką pridurti. išgelbėjo maxima, tik reikėjo šiek tiek nukulniuoti;
  • trasos žymėjimas klaikus – ant kuoliukų parišta geltona juosta tiesiog skendo aukštoje žolėje ir žalioje spalvoje, gerai, kad gerai apsidairius tolumoje buvo galima išvysti mėlynas rodykles;
  • sankryžose ir kryžkelėse budėję savanoriai sėkmingai krapštė nosį ir maigė mobiliuosius telefonus, vietoj to, kad parodytų važiavimo kryptį – vieną kartą taip ir nuvažiavau ne ten kur reikia, teko suktis ir atgal vynioti, o antrą kartą padėjo tolumoje užmatytą mėlyna rodyklė;
  • policija sėkmingai žiovavo prie savo tarnybinių automobilių ir lažinosi, ar priešais važiuojantis automobilis ir varžybų dalyvis susidurs, ar vienas iš jų pristabdys – visiškai nesistengė užtikrinti saugumo, o tikėjo automobilio vairuotojų supratingumu ir nuovokumu, ko jie čia stovi. automobilių eismas sėkmingai vyko tomis atkarpomis kur mynė dviratininkai;
  • finišuojant 1-ą ratą pasukti 2-o rato kryptimi buvo visiška loterija, nes ant rato sėdint tikrai nesimato prie finišo viduryje pakabintos lentelės, o tas neteisingas sektorius dar ir uždaras – dviguba nesėkmė;
  • galutinai finišuojant keli metrai už finišo tiesiosios – uždarytas kelias, aklavietė, todėl situacija gaunasi tokia: paskutinį prakaitą ištaškai finišuojant ir iš karto turi spausti stabdžius, kad į sietą neįsipaišyti. kiekvieną kartą tas pats per tą patį, o jeigu taip baisu prarasti laiko daviklius, tvirtinamus ant dviračių šakės, tai galėtų bet 5 kartus pailginti tą finišo gardą.

bet buvo ir teigiama pusė:

  • vieta, šalia ignalinos estrados, puikiai atitiko renginio turinį, buvo erdvi ir patogi tiek žiūrovams, tiek ir dalyvių transportui. estrados suoliukai buvo labai į temą pavargusiems dalyviams kaulus, raumenis ir lašinius padžiauti;
  • labai patiko kalnuota ir greita trasa;
  • tik tiek to gerumo.

6 komentarai on "mtb ignalinoje: užtroškęs ir į kalnus"


  1. Pilnai pritariu visoms pastaboms. Kažkaip šį kart eismo saugumo ir reguliavimo atžvilgiu organizatoriai nesužibėjo. Kituose etapuose tikrai budavo geriau, nereik nė su Latvija lyginti, pakanka palyginti pvz su Šiaulių plento maratono organizavimu.
    O ko dar trūksta ir vis užkliuna, tai numerių nebuvimas ant nugaros, bent jau tiems, kas mina pilną distanciją – na nepatinka man, kai matai trasą trumpinančius ‘sportininkus’, tačiau kad pamatyti numerį, turi jį aplenkti. Tai ir lieka tokie ereliai nenubausti.
    O tos greituminės asfalto atkarpos su MTB dviračiu… na keistos, bet tebunie tai Ignalinos ypatumai, bent jau už jas atidirbti ežero pakrantėje teko 🙂

    Atsakyti

  2. vadinasi jau ne vienas pastebėjo nesąžiningus dviratininkus – man tik nesuprantamas toks elgesys varžybų metu. dėl identifikavimo labai paprasta – pasižiūri foto ir matai kurie be numerių arba jis atlenktas už vairo. gaila, kad yra tokių supuvusių žmonių. ežero pakrantė buvo smagi, o ten tokioje aikštelėje taip pat buvo kelių metrų paklydimas. trasą užskaitau :).

    Atsakyti

  3. Del policinnku ir savanoriu – teisybe. Anksciau budavo tik antra rata vaziuiojant jausdavosi sioks toks atsainumas is savanoriu ir policijos (tipo mazdaug, nu blyyyn daaar jie vaziuojaaa…). O si karta jau pirma rata sukant matesi, kad savanoriai savo reikalais uzsieme (ne visi, buvo ir labai saziningai rankomis bemosikuojanciu), policija atsainiai atsiremus i avtomobiliu kapotus rankas ant krutines sukryziave stebejo vaziuotojus.
    O del 1/2 rato, tai sedejimas ant rato turi viena toki dideli minusa, kad matomas kampas sumazeja drastiskai, taip kad cia jau ne organizatoriu kalte, kad sededamas kazkam ant rato laiku nepadarai manevro. Tuo labiau, kad is tikro tai visai normaliai ten buvo galima pamatyt viska.

    Atsakyti

  4. Dar kart ačiū už geliuką II rate, kažkaip Šiauliuose pavyko „įkalt“ (visgi plente turiu net 1 sezono patirtį) va užtat xc vis puolu į šikną pabaigoje (gal dėl to, kad nuo Šiaulių šūdą maliau). Gerai, kad pavyko išlaikyti ramybę ir atsigavus dar kiek pasišokinėti.

    Atsakyti

  5. kaip ne kaip kolega vis gi :). ačiū tau už h2o, jis man buvo žiauriai reikalingas. ką gali žinoti, gal kitą sezoną po ta pačia vėliava startuosime ;).

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.