mtb kalnai pas braliukus latvius (2/3)

1-a dalis

smagu startuoti nustebus maloniomis smulkmenomis. starto vieta buvo kalno apačioje priešais kelių šimtų metrų plačią asfaltuotą atkarpą, kuri kiekvienas pagal savo pajėgumą galėjo užsiimti sau tinkamą poziciją, kurią pakoregavo ir dalyvių koncentraciją praretino ilga įkalnė, kuri, atrodo, akimirksniu praplaukė su visa dviratininkų minia. užlėkus viršuje tukums miestelio širdis su siauromis ir plačiomis gatvelėmis, vingiuotais posūkiais, akmenimis grįsta danga ir minia gyventoju, palaikančių dalyvius. viskas pasirodė per daug protingai sustyguota, kad net išvažiavus iš vietomis labai siaurų miesto gatvelių, buvo daugelis vietų lenkimui.

prasidėjo platūs žvyrkeliai, keliukai tarp sodybų, posūkių ir greitų vietų nestigo, o greitį ribojo smėlis ir pakilimai. gerą gabalą trasos nuvažiavus sugebėjau nusikratyti grandinę taip, kad ji užkrito ant pedalo, o sustojimas ir grandinės sureguliavimas koja ir rankomis kainavo keletą minučių laiko, vėl važiuoti buvo smagu. varžybose neturiu laiko dairytis aplinkui, nes visas dėmesys būna sutelktas į kelią, bet tankiai ąžuolais apsodintą akmeninį kelią nepastebėti nebuvo įmanoma, nes juo važiuojant dar ir kratė nevaikiškai. neapsakomas senovės didybės ir galybės jausmas, kai ąžuolai pilnai supa galvą, kurią pakėlęs tematai tik vėsų žalių lapų vainiką ir ranką nubraukęs prakaitą suki toliau. jei ne su viena, tai su kita grupele artėjau prie miškų medžio lapijos, kur yra tukums slidinėjimo trasa. čia sporto, aka rexona, grupės dalyviai turėjo įveikti 2 ratus, o mėgėjai tik 1.

pradedu sukti pirmą ratą iš dviejų. organizmas jau norėjo kiek atsikvėpti nuo žvyro dulkių ir saulės radiacijos, bet prakaitui nudžiūti nebuvo lemta. miško takeliais buvo vingiuota, vietomis vienvėžiai ir dažniausiai lėti. buvo viena atkarpa, neilga, gal keli šimtai metrų, kuri mane lengviau, bet žudė kaip ir lietuviška pieva molėtuose – kratalas siaubingas, greičio kritimas iki pėsčiojo. vėliau trasa nenuobodi, buvo ir dumblynų, pakilimų ir nusileidimų. liūdna čia nebuvo: priešais slidinėjimo trasos kalnas ir vienvėžis į jį. viršūnėje nusileidimas ir dar toks pat kalniukas, kurio viršuje jau buvau pasiilgęs saulės, kad galėčiau leistis žemyn. įsukęs į antro kalno viršūnę aš pradedu keiktis, nes matau, kad tai dar ne viršūnė, o tik pusiaukelė iki dar aukštesnės vietos. smagu, prakaituoju toliau. nusileidimas į pavėsį ir sukinėjimasis tarp šlaitų ir medžių. žiūrėjimas kur važiuoti kontroliavo vairą, kojas ir rankas, tad visos galūnės dirbo išsijuosusios. kiek kitaip nei pas mus, lietuvoje, čia ištisai buvo daug dalyvių tiek prieš mane, tiek ir už manęs. kaip įprasta turėjau 2 gertuves, bet girdymo punktuose atsigaivinimui lėtindavau tempą. pastovus taikinių matymas, lenkimas ir jų išlaikymas, greitai mane privedė prie 2-ojo rato.

susukus tuos abu apendiksus išlindau į dar nevažiuotą ir nepažįstamą ruožą. ženkliai praretėjusia grupele mynėme toliau. mano nuostabai kalnai dar nebuvo pasibaigę, tik šį kartą jie buvo xc stiliaus, tai net dabar keista, kaip aš ten sveikas ir gyvas likau. vėl gelbsti maitinimo taškas. gan greitai pamačiau lentelę „finish“, kuri mane ir suklaidino, nes tikėjausi greitai išvysti finišo tiesiąją, bet tai buvo tik judėjimo kryptis. važiuojame 3 ir gerai spaudžiame tapkę. žiūrovai, fotografai, organizatoriai, upeliukas ir trasos žymėjimas tiesiog švilpė pro akis, o aš paskutinis bandau išsilaikyti mūsų trejete. vienas nusikratė grandinę, toliau irkluojame 2, o man vis ramybės neduoda lentelė „finish“. miške į kalną paspaudžiu ir toliau tempiu vienas. nepastovus kelias miške, kalnai ir pakalnės, ties kažkuriuo posūkiu matau, kad paskutinis mano persekiotojas atsilikęs, bet aš toliau prakaituoju. xc tipo nusileidimas nuo afigienai stataus kalno ir plačiame žvyrkelyje matau taikinį. tiesiojoje bandau dasitraukti, kol dar ne finišas. iki eilinio posūkio miškan dasitraukiu ir aplenkiu, bet atmintyje lieka užfiksuotas dar vienas taikinys. finišo jaučiuosi pasiilgęs kaip negaliu. pavyko ir iki antrojo dasikapstyti, bet finišo dar nėra. prasilenkėme. neilgai trukus išdygo tukums prieigos, o mano persekiotojas mane vėl aplenkė. asfaltuotomis miesto gatvėmis spaudžiame tapkę – jis priekyje, o aš ant rato. privažiuojame starto pradžią, po kurios eina ilgoji ir ilgas nežemas kalnas, kurio viršuje mano svajonių finišas. spidometro neturiu, bet jaučiu, kad tiesiojoje sukame virš 40 km/val. kalno viršuje pastebimas dar vienas dviratininkas, sunkiai bandantis jį įveikti. pamatęs tą kalną džiaugiausi lyg vaikas, nes aš žinojau savo stipriąsias savybes. į kalną atsukau kaip reikalas. susirinkau ir tą kitą dviratininką kalne alpstantį. į kalną atsistojęs švaistiklius taip sukau, kad mačiau tik asfaltą ir girdėjau visa gerkle plyšančius palaikančius žiūrovus, kurie dar labiau mane užvedė. finišavau 13 sekundžių atitrūkimu.

dar liko organizacinė renginio dalis.

3 komentarai on "mtb kalnai pas braliukus latvius (2/3)"


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *