arbatos gėrimo ritualas

iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad arbatos gėrimas yra visiškai paprastas mechaninis veiksmas, ritualas, neturintis eilučių, tarp kurių būtų galima kažką paslėpti. ekspertai ir etiketai šaukia, kad ne viskas yra pilka, kas mums atrodo balta. pasvarstykime, koks yra nuomonių skirtumas apie paprastus dalykus:

  • neplaunamas arbatos puodelis, kurio vidinės sienelės nuo arbatų yra juodos, nesimato natūralios puodelio spalvos – jeigu pats vienas naudoji tą patį puodelį, kam tada gadinti vandenį, kuris greitai turėtų brangti. higieniškai tai ar ne – individualus jausmas, kaip kad vieniems kas dieną reikia dulkes namie nuvalyti, o kitiems – nusiskusti. tiek vieni, tiek ir kiti tarpusavyje vienas kito gali nesuprasti, o kitų veiksmus laikyti nehigieniškais, nekultūringais arba net amoraliais. iš vidaus arbatuotą puodelį dar įmanoma išplauti, o kaip atrodo mūsų skrandžio vidus? ta tema prisiminiau vieną savo gyvenimo įvykį – šaltų bulvių iš keptuvės ryte valgymas sėdint ant taburetės vidury kambario. man tai – natūralu ir esamoje situacijoje savaime suprantamas dalykas, kai kitam žmogui jis ne tai kad nesuprantamas, bet netgi žeidžiantis, nes:
    • šaltų bulvių valgyti negalima, nes jos šaltos – maistą būtina valgyti išskirtinai tik šiltą arba karštą;
    • iš keptuvės valgyti nekultūringa (nesvarbu, kad niekas nemato);
    • valgant reikia apsirengti (gal man karšta);
  • arbatinis, į kurį dedu arbatą, trečdaliu užpildytas suspausta arbatos žole – pradedant nuo tuščio, argi būtina kiekvieną kartą jį išsiplauti, kai per dieną išgeri 2-4 tokius litrinius arbatos plikintuvus. pamaišius arbatas, gaunamas įvairių arbatų skonis, kuris nužudytų grynos, švarios arbatos gurmanus, o man tai netrukdo. visas šis arbatžolinio „torto“ kepimas prasidėjo nuo neskanio arbatos gėrimo, kai buvo atrastas būdas ją gerti maišant su skania arbata. nerekomenduoju vienos gerti šios arbatos, nes viena ji tikrai neskani. dar apie neskanumą – iš pakelių labai neskani yra lipton arbata geltoname pakelyje – man, kaip stiprios arbatos mėgėjui, ilgiau ją palaikant ji tampa karti, nors visi aplinkui ją geria – gal dėl to, kad valdiška ir pigiausia?
  • medus su šakute visai gerai kabinasi ir maišosi, todėl nenustebkite pas mane arbatos puodelyje pamatę šakutę – kitų stalo įrankių darbe nerasta. medus sugeba labai pakeisti arbatos skonį, bet tai priklauso ir nuo pačios arbatos – lipton arbatą su medumi dar įmanoma gerti. kaip ir arbata būna įvairiausių rūšių, taip ir medus, kuris priklauso nuo kokių augalų buvo bičių renkamas;
  • kokias arbatas reikia gerti? – žinoma, kad skanias, nesustojant prie vienos ar kelių rūšių, nes galbūt bus atrasta dar neragauta labai skanių žolelių arbata.
  • citrina – darbe ji prabanga, ją nepilnaverčiai pakeičia vanduo su vitaminu c, o su arbata tinka, ypač tinkama kombinacija gaunama su medumi;
  • prie arbatos tinka saldumynai, o geriausiai – sausainiai.

kas kokią arbatą nori, tokią ir geria, o šalta arbata, kaip ir šilta – gera atgaiva vasarai.

4 komentarai on "arbatos gėrimo ritualas"


  1. Kai paskaitai, tai tavo arbatos gėrimas prieštarauja visiems estetikos reikalavimams 😀 😀
    vienas dalykas ką pastebėjau jog darai gerai – maišai arbatas! Teisingai tik taip gali atrasti nenusakomų skonių. 😉
    Dėl neskaniosios arbatos tai deja tai vaistai – ir skonis neprivalo būti geras. Aš irgi turiu ligų dėl kurių vartoju iš vaistinės pirktą Meškauogių arbata – dieve padėk kas per šlykštynė ypač po to jei ruoši taip kaip parašyta ant pakuotės. Geri ir vos nežiaukčioji – bet veikia! 🙂

    Atsakyti

  2. šiandien ėjau į parduotuvę arbatos, tai nusipirkau tepalo batams valyti, o arbata geras laiko leidimo būdas, nuo jos bent pirštai kaip kad nuo rūkymo nejuoduoja.

    Atsakyti


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *