vilniaus maratonas: ramiai nesitaškiau

visam maratonui, t.y. 42 km, aš nebuvau pasiruošęs, nes tam ir nesiruošiau. skirtingai nei dviračių sporte, bėgti ilgiau nei 1,5 val. man kol kas nedrąsu, o dviračiu per kartą esu mynęs virš 10 valandų, o varžybose – 4 val. linkstu tikėti, kad tai tik psichologinis barjeras, kurį man dar teks įveikti.

pirmą kartą dalyvavau bėgimo varžybose ir pradėjau nuo estafetės, vadinasi kiekvienam iš 4-ių „lietuvos pašto estafetės“ komandos nariui tenka bėgti šiek tiek virš 10 km, o tai tikrai nėra daug. danske banko vilniaus maratone 2012, komandos estafetėje aš startavau pirmas, todėl mano startas buvo su visa minia, o dalyvių tikrai buvo daug, virš 4000. gal tik vienas bakstelėjimas alkūne buvo, bet tokioje minioje žmonių tai sunkiai išvengiama. tie, kurie lenkia, apsižvalgo, ar lenkdami niekam neužkirs kelio. skirtingai nei dviračiuose, pirmieji ~3 starto kilometrai nebuvo greiti ir matyt tik apšilę pradėjo atsukinėti kojas. jeigu dabar rinkčiausi eiliškumą, dėl to ir nenorėčiau startuoti pirmas su visa mase. miniai pradėjus didinti tempą, ištisinė bėgikų masė pradėjo skilti grupelėmis, o su laiku ir mažėti jų koncentracija. bėgime aš naujokas, todėl viskas buvo įdomu ir smalsu. nors ir skamba nesportiškai, dėl objektyvių priežasčių labai nenorėjau jėgas rytiniame bėgime ištaškyti, todėl atitinkamai ir judėjau. pradėjus greitėti, labai nesinorėjo atsilikinėti, todėl susiradau taikinį – bėgiką, paskui kurį nemažą laiką bėgau ir kurio tempas nebuvo lėtas, bet greitėjantis. prabėgus apie pusę trasos, trasa pradėjo lipti į kalną, kuris iš pradžių nebuvo labai ženklus, o vėliau tapo statesnis. grupelės visai išskydo, o tempas pradėjo kristi. taikinio strategiją reikėjo vystyti toliau ir aš stengiausi prisitraukti iki artimiausios, per daug nenutolusios, bėgikų grupelės. taip pirmyn aš ir šokinėjau nuo vienos grupelės prie kitos. tiek bėgime, tiek ir dviračiuose, įkalnėse greitai pasimato kas ko yra vertas. bėgant į apačią man nelabai gavosi bėgti smarkiai greičiau nei tiesiąja. prieš finišą vienas-kitas kilometras tiesiosios buvo smagus, nes norėjosi kuo greičiau saikingai pasiekti finišą, o lenkti kitus visada yra smagu, tad kojos po truputį ir atsisukinėjo norom-nenorom atsisukinėjo, bet vidinis ribotuvas šį kartą buvo įjungtas. mano estafetės 10 km laikas buvo 49:55, o endomondo pasakė:

personal best 10 km of 47m:24s which is a 4m:25s improvement.

aš visada su pasišiaušusia oda žiūrėdavau į bėgikus trumpa apranga, kai man iki ausų apsirengus būdavo šalta. šį kartą ir aš tai išbandžiau ir bėgau su berankoviais marškinėliais, nors lauke buvo šiek tiek virš 10 laipsnių šilumos. gal kokią akimirką ir buvo vėsu, bet bėgant tikrai nesušalau, o ir vėjas nuogų rankų nešaldė. reikia įsigyti bėgimo šortus, kad būčiau pilnai suderintas šiai sporto šakai.

kas man patiko:

  • žmonių palaikymas, plojimas, nors jautėsi, kad dauguma jų – turistai;
  • muzika gatvėje – ji tiesiog užveda (bėgau tuščiomis ausimis), naujai įkvepia kojas;
  • vandens dušas – atsigaivinti sukant kažkelintą ratą labai neprošal;
  • 2 girdymo punktai trasoje – vienu ir aš pasinaudojau vandeniu atsigaivinti;
  • wc trasoje – patogu tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams;
  • dalyviai gavo po medalį, kuris išlietas – matosi, kad rimtai į tai pažiūrėta.

kaip ir daugumoje renginių, taip ir čia buvo pataupyta lauko tualetams: dar gerokai prieš startą berods prie 7-ių lauko tualetų buvo išsirikiavusios 2 žmonių eilės, kiekviena su daugiau nei 50 žmonių. dalyvio numeris, segamas prie drabužių, galėjo būti sintetinis, o ne popierinis – gerai, kad nelijo, o tai ištirpęs būtų.

dabar norėčiau subėgti bent pusmaratonį, 22 km.

5 komentarai on "vilniaus maratonas: ramiai nesitaškiau"


  1. Aš pernai buvau 4km net susimokėjus dalyvio mokestį, bet pabūgau. Šiemet vėl pagiežingai stebėjau, kaip faina žmonėms taip dalyvauti ir užsidegiau kitąmet būtinai būtinai dalyvaut. Tik va reik ir treniruotis tam, nes net ir 4km ne juokai 🙂

    Atsakyti

  2. dviračiui tai taip, bet bėgimui tai ne :). šiais metais dar turėtų būti pusmaratonio bėgimų. sunkiausia, iš tiesų, rasti laiko, noro, motyvacijos ir jėgų treniruotis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *