orientacinis bėgimas: įspūdžiai po 2-jų kartų

šiltų orų sportams einant į pabaigą, sugalvojau paįvairinti savo sportinį aktyvumą ir išbandyti orientacinį bėgimą. net keista, kur aš anksčiau buvau, kad apie tai nepagalvojau, kaip ir apie riedučius, baidares, futbolą ar kitokią velniavą. vasaros-rudens sezonu meto orientacinis bėgimas, arba „orientacinis“, visada būna antradieniais ir ketvirtadieniais, o einant sezonui į pabaigą kažkokiu dažnumu ir savaitgaliais, nes pradeda anksti temti. pažengę orientacininkai įgūdžius tobulina ir naktiniuose bėgimuose. 2-adienius organizuoja mano antradieniai, o už 4-adieninius ir 6-adienius yra atsakingas tengris. organizatorių svetainėse yra pateikiama visa reikiama informacija – starto vieta, laikas, atvykimo informacija, rezultatai ir pan.

aš pradėjau nuo antradienių, kurie startuoja 16 val. man, kaip visiškam naujokui, buvo daug kas keista ir neįprasta. man daug patogiau kuo anksčiau startuoti (vėliau bus aišku kodėl). privažiavimo kelias visada būna pažymėtas raudonomis juostomis, parištomis gerai matomose vietose – ant medžio šakos, kelio ženklo ir pan. tai tikrai patogiau ne vietiniams ir vis tik reikia važiuoti į orientavimosi vietą, todėl ženklai pasitinka jau kelyje ir tai smagu. galutinėje vietoje būna įsikūręs štabas, palapinių miestelis, kuris mane nustebino savo technika – didelis spausdintuvas, iš karto spausdinantis pasirinktos trasos žemėlapius, terminis spausdintuvas bėgimo laikams atsispausdinti, benzininis elektros generatorius ir mažiausiai 2 žmonės prie visos šitos technikos.

naujoko procedūra prasideda nuo popierinės kortelės pildymo, bet neturint kompaso ir ident’o sudalyvauti nepavyks. kompasas – specialus šiai sporto šakai pritaikytas patogaus dydžio kompasas, maunamas ant piršto. ident’as (ang. sportident), tai atmintis „pirštelis“, taip pat maunamas ant piršto: vienas ant vienos rankos, o kitas – ant kitos. šią įrangą, berods, galima išsinuomoti vietoje, bet rekomenduotina apie tai iš karto organizatorių pasiteirauti. preliminariai šie daiktai kainuoja 130 lt už kompasą ir 100 lt už ident’ą. visi bent kiek pažengę orientacininkai turi savo įrangą. ident’o unikalus numeris organizatorių duomenų bazėje yra priskiriamas konkrečiam dalyviui ir vėliau užtenka vietoje jiems pasakyti savo pavardę. apranga – rekomenduojamos ilgos kelnės, kad nesusibraižyti kojų, o bateliai, iš bėdos, tinka ir bėgimo, bet su jais koja būna nestabili, nes bėgimo danga miške toli gražu ne horizontali ir lygi. orientacininkai bėgioja su šipuotais bėgimo bateliais, kad neslidinėtų kojos.

susimokėjęs 10 lt startinį mokestį, ant pirštų užsimovęs paminėtą įrangą, studijuoju žemėlapį ir orientuojuosi, kurioje vietoje startas, kuris visiems yra vienodas. antradieniais trasos būna 6-ių tipų: pirma ilgiausia, paskutinė – trumpiausia. visa tai pagal amžiaus grupes, lytį ir pageidavimą. ilgesnėse trasose būna ir daugiau kontrolinių taškų – tai vietos, kurias reikia surasti ir atsižymėti jose esančiuose davikliuose. trasų ilgis matuojamas kilometrais oro linija, o bėgant pakilimais ir nusileidimais gaunasi kur kas daugiau, jau nekalbant apie bėgimo tikslumą. o klausti, kur starto vieta, ne lygis – jeigu starto nerandi, tai trasoje karamba garantuoja.

starto vietoje iš ident’o reikia ištrinti prie tai buvusio bėgimo informacija, nes ident’as savyje kaupia atžymų numerius, eiliškumą ir laikus. po atsižymėjimo „clear“ stotelėje, atsižymima „start“ stotelėje ir bėgte į žemėlapyje nurodytą pirmą tašką. žemėlapyje ženklais būna pažymėtos stotelės, miško tankumas, dangos reljefas, keliai, mastelis ir daugelis kitos informacijos, kuria reikia sugebėti naudotis. čia yra svarbu eiliškumas – jeigu praleidžiamas bent vienos stotelės žymė arba netinkamu eiliškumu atsižymima – esi diskvalifikuojamas kitų varžovų laikų sąraše. vadinasi – esi paskutinis.

paskutinė žymė – finišas. tada su ident’u nuėjus prie organizatorių palapinės ir atsižymėjus specialioje stotelėje, spausdintuvas atspausdina žymėjimo informaciją – laikai ir eiliškumas, o vėliau internete organizatoriaus svetainėje galima peržiūrėti savo ir kitų rezultatus. finišavus mane vis priblokšdavo dalyvių kiekis – automobilių būdavo pristatyta kiek akis mato, matyt, neapsirikčiau, sakydamas, kad virš 100.  todėl ir geriau anksčiau startuoti, o į vietą atvykti dviračiu, kuris būna prirakintas prie medžio.

orientacinis sportas įdomus ir man smalsus – bėgimas miške gaiviu oru, nėra monotonijos, gerina orientaciją, jos greitį, kantrybę, atsiranda nauji, su šia sporto šaka susiję, įgūdžiai, yra daug ko mokytis ir siekti. man, kaip žaliam, kitais metais bus smagu matyti gerėjančius rezultatus, nes šis sezonas jau beveik baigtas. 2 kartus bėgau ir abu pražiopsojau vieną kontrolinį tašką, bet aš pasitaisysiu.

2 komentarai on "orientacinis bėgimas: įspūdžiai po 2-jų kartų"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *