minčių srautas #9

žinot, aš čia esu, man mano žirgas sugedo. prašome nesijuokti, nes aš dar esu žalialapis. nepasakyčiau, kad man papus primena atbulai paimtas televizoriaus distancinis pultelis, bet nepatogumas išlieka. situacija įgavo pavadinimą – balos teorija, senas ir geras reikalas, vairo apvalinimas. senai mačiau filipą ant savo kanapos, kurį vis dar menu. gėlės sėkmingai vysta, o aš neturiu įkvėpimo į tą pusę pažvelgti. bendravimo artumas asocijuojasi su naivumu, apie kurį jau esu postringavęs. mečiau internetines varžybas, kurios mane išbalansuoja, o reikiamų senų stipinų parduotuvėse nebelikę. praradimai mane įkvepia pagiringai šiltai purvo voniai skaudančiais sąnariais. man aiškiai priminė, kad aš esu reikalingas, bet vis tiek tai girdėti yra svarbu, nors ir iki 2 valandų. ozono sluoksnis retėja nepriklausomai nuo mūsų gaminamų rudųjų dujų, bet nuotaikos tai nekeičia. kartais taip nutinka, kai žmonės pamiršta pasveikinti gimimo dienos proga net ir dovanas paruošę. vieno žmogaus noras yra tik išaugtas apatinis trikotažas. aš negaliu tavęs matyti apsirengusios, nes tai man blaško. sudaužyti alaus bokalai praranda alaus skonio vertę konkurentų taroje. keistas reikalas mirksėti viena akimi, o silpnos užuominos skamba lyg pasiteisinimas. neapsisprendžiu, kokį rimą pritaikyti vieno žodžio eilėraščiui. gerai padegtas šūdas irgi dega. kamštelis skonio neturi, tik galvos skausmą ir žagsėjimą. vitaminai ir burokėliai atsakingai dažo šlapimo spalvą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *