patys sau vergai

pradėsiu nuo keptuvės. populiaru sakyti:

aš nesu toks turtingas, kad pirkti pigią prekę,

visiškai negalvojant ką tuo norima pasakyti. vietoj vienos super prabangios keptuvės aš renkuosi 5-ias iš žemiškų iškasenų pagamintas keptuves, kurios sumoje man tarnauja bet 2 kartus ilgiau nei ta kosminė, nereikia pastoviai kepti smegenų ląstelių ir saugoti keptuvės paviršių nuo menkiausių įbrėžimų. o kiek labiau pasigilinus pasirodo, kad to brangaus žaislo, kuris skirta sekcijos vitrinoje laikyti, kaina yra perdėm išpūsta ir neatitinka savo vertės. opiumas liaudžiai, klasikinis pavyzdys (blogai, kad kartojuosi).

toliau – ne vietoje pastatyto puodelio eilė. reikia stresuoti, garsiai šnopuoti tikintis, kad vartotojas susipras, bet lyg tyčia tokiems būna iki lemputės. tada įsijungia papildomas stresas, lydintis pirmąjį, kad žmogus nesugeba atspėti kuo kaltas puodelis tokį gražų pavasario rytą.

vyrai yra visiškai abejingi svastikos ženklams iš kojinių, ko nepasakysi apie moteris. atrodo, kad joms tai yra įgimta alergija. iš vienos poros kojinių meno gal ir nesigaus, bet savaitės pabaigoje galima jau ir sodrią dėlionę sudėti. monotoniško darbo rezultatas čia būna ryškiai išreikštas vienodų spalvų kojinėmis, o kitų spalvų elementai pasako tiesą koks būna laisvalaikio aktyvumas.

aptaškytas veidrodis – kas jį ten mato, svarbu, kad nusiskusti galima ir tiek.

bet, teisybę pasakius, vienos nuomonės čia negali būti, reikia derėtis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.