draugystė

susidraugavau su katinu. jis mane pasitinka grįžtantį po darbų ir ilgesį parodo kasydamasis letenėles į darbinę kompiuterio kuprinę. visada tas ritualas. o aš jį palepinu ant rankų glostydamas žandą ir ausis. jam patinka, nors jo kantrybė yra trumpa ir jis greitai tipena prie maisto indelio. vakare mes žaidžiame su kamuoliuku, o kai uždūsta, ateina pas mane ant kelių pamiegoti. jis visada būna toje pačioje patalpoje, kur ir aš. vakarais, kai mes dažniausiai ir ilgiausiai būname kartu, jis būna raudonnosis arba purvianosis. sportiška būsena pasireiškia raudona spalva, o banditiška – purvina. jis tikras katinas, jam rūpi krapštyti, kišti nosį kur nereikia ir būti neklaužada. ir tapkę jis pažįsta, supranta, kuom tai kvepia. ne, aš jo neskriaudžiu, tik grasinu, o paleista tapkė visada nukrenta netoli jo kudašiaus. nesenai iš malonumo mes išmokome kurkti kaip pavasarinės neršiančio varlės ir čepsėti – abiejų žandų glostymas be galo malonus procesas. po to jis mano veidą bado savo snukučiu ir šlapia nosyte. viena akytė kartais dar bėga, bet švelnus ašaros nubraukimas abiems yra malonus. savaitgaliai mes nenoromis karpomės nagus ir vandens indelyje skandiname kamuoliuką, kurį visą šlapią reikia ant pagalvės atnešti. raudonos peršviečiamos ausytės ryte būna stačios ir gaudo visus budinimosi garsus, nes visą naktį mes iš bado nemiegojome. katiniškas gyvenimas. retkarčiais patikrinu ir ryklę, ar ten nėra stomatito ir dentito pėdsakų, bet vis nesėkmingai ir tuo džiaugiuosi. kuo daugiau mes kalbamės, tuo daugiau laiko praleidžiame kartu bendraudami. miau.

7 komentarai on "draugystė"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.