ką norime pirkti ir ką nusiperkame

į parduotuvę dažniau ar mažiau visi vaikštome, o grįžę namo sau priekaištaujame, kodėl prisipirkome visokio nereikalingo šlamšto. nemažai mums nebūtinų prekių įsidedame laukdami prie kasos – šokoladas, gėrimas, teleloto bilietas ir kt., o prekybų centrai vietą prie kasų gerai išnaudoja išparduodant nelikvidžias arba mažai judamas prekes, kurios ne visos būna parduodamos maža, žema, patrauklia kaina. kad neprisirinkti to, ko nereikia, o įsigyti reikiamas prekes, dėl kurių ir buvo einama į parduotuvę, labai gelbsti užrašinė, kurioje prieš einant pasižymima, kokių prekių reikia ir nesiblaškai prekybos centre galvodamas „ar kažko nepamišau“ arba „ką dar čia nusipirkus“. taip pat dažnas jausmas „kažko dar nenupirkau“.

einant apsipirkti yra neišvengiama, kad kažką pamiršime, net visą kelią kartodami reikiamas prekes, bet eidami per perėją ar mėgaudamiesi saulute dėmesį nukreipsime kitur, o to pasekmės jau žinomos. keletas mano įdomesnių apsipirkimo pavyzdžių:

  • ėjau maisto katinui pirkti, nusipirkau vyno butelį;
  • užmanymas buvo skanios arbatos nusipirkti, o parsinešiau batų tepalo (gerai, kad bent spalva tiko);
  • užsukau į maisto prekių parduotuvę arbatos, nusipirkau kojines ir peilį;
  • ėjau pirkti šokoladinį batonėlį, nusipirkau skysčio automobilio langams valyti;
  • tikslas – muilas, rezultatas – distiliuotas vanduo lygintuvui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.