ugdomas elgesys

stebėjau ir nejučia pastebėjau, kokie žmonės skirtingi. visa tai anokia čia naujiena, bet jie auginami tokiais būti, o rezultatas pastebimas. tikslai to yra grynai asmeniniai, išgyvenimo ir išlikimo. atskirai paėmus mes visi esame šaunūs ir nuostabūs, su šypsenomis ir be priklijuojamų ūsų, bet kartu mes fonuojame. mokslo žmonės nepažįsta alaus skonio, nesitikiu pamatyti apsikabinusios medikų poros, keista būtų tikėtis rimtumo iš menininko, o smaluotas kelio dangos tiesimo darbininkas negali nesikeikti, nors sėkmingai pateisina fleškučių poreikį. gyvenimo metai ir stereotipai visada buvo šalia, skirtingose perėjos pusėse, akivaizdžiai matomi tik ranka nepasiekiami. aš suprantu mokintis matematikos ir rašybos, sukti spalvotą gaublį ir švepluoti ateivių kalba, bet per pertraukas, grūsdamiesi troleibusuose ir girti miegodami po suoliukais, mes išmokstame kitų pamokų, kurių specialybės nebus įvertintos pažymiais ar kreditais.

per daug broko tose gyvenimo pamokose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *