grįžimas arčiau muzikos

tą laiką, kai pradėjau savo lašinius mankštinti, pastebimai pasikeičiau. nauji prakaituoti veidai, kiauros padangos ir byrantys stipinai buvo didelė dalis mano gyvenimo. taip jau nutinka, kad per pulsuojančius savo gyvenimo tarpsnius mes viena atrandame ir kažką prarandame. nors mes to nežinome, mes to norime. anksčiau, kai man tos mankštos buvo geros nuotaikos nuotykiai, aš būdavau su ausinuku ir ausis birbindavau keliais mėgstamais albumais. žinoma, kad garsiai, nes aplinkui vyksta kosmoso kolonizacija ir mane paliko žemėje.

dar buvo tie gūdūs studijų laikai, kai roko maršuose biržiečių alus baigdavosi nepriėjus scenos, o apranga buvo iš bendrabučio užuolaidų ir karnizų. gerai tada grįžus vėmėsi ant pagalvių ir linoleumo, o kraujuotos galūnės mirkdavo šalia lovos pastatytame šalto vandens puode. ta muzika su prieskoniais buvo dalis mano gyvenimo.

šiandien aš pabudau. dalinuosi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.