ššššeštadienis jama

ššššviečia girliandos lauke ir viduje, o gyvenimas kažkur aplinkui teka – aplenkia apšviestas vietas. ššššlapdriba už lanko merkiasi per kojines ir galvoju – ko čia taip? kokio tik ššššūdo žmonės neprikakoja dėl dėmesio ir asmeninės garbės – šššūdinas medalis girlianda nešviečia. ašššššš juose užuodžiu save, tokį bailų nevykėlį, kuriam reikia lentelės saulei ir mėnuliui valdyti, kurio pasiekimas yra balų valdymas. pirmi metai spalvingai šviesai balkone. netikiu. nuo 30-ies metų jama mane miegas, o svajonių kartelė jau užnugary. nėra ko jaukti ššššeštadinio, dažnai neblaivaus sekmadienio ryto ir ankstyvai rytinio visuomeninio transporto. ššššiukšlės stotelėse laukia savo donoro ir aš jau čia kartais sopančia galva ir minčių spagetti. menu, kaip simuliuodavau sekmadieniais, kad nereikėtų klūpėti ant šalto bažnyčios inventoriaus ir uosti kunigų deššššros kvapo klausykloje. jaučiuosi nuviliantis tada ir nepateisinantis lūkesčių dabar. svetimų aššššarų nepažįstu, per daug savos investicijos įdėta.

ribotas krentančių gilių suvokimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *