pinigų ir gyvenimo vertė

manome, kad dirbame kad gyventumėm, ar gyvename, kad pinigus išleistumėm, nors svajojame gyventi urve, miegoti užsiklojus nudobto grobio kailiu ir urvo angą užstumti buivolu, kad musės nedrumstų ramybės. nėra skirtumo tarp pinigų nebuvimo ir šūdino darbo, nes situacija vienodai apgailėtina. tiesa tokia, kad gyventi verta ir be finansinių patogumų, nors su jais ta kokybė yra ženkliai geresnė. mes sau tai kartojame būdami susiraukę ir liūdni bei keikdami visus aplinkui, bet ne save. ir dar ilgai tokie būsime, kol gyvensime ne dėl savęs, o dėl to, ką apie mus galvoja kiti – geriau tuos pinigus prapilti ne pagal kišenę įsigytam automobiliui, apsirengti neadekvačiai brangiais skudurais ir naudotis moderniu vogtu išmaniuoju telefonu ir gyventi bendrabučio tipo daugiabutyje. būnant pamaivomis yra naivu tikėtis nusipirkti sėkmę ar laimę.

aš gyvenu, kad ryte kovočiau su žadintuvu, išgerčiau karštos arbatos didelį puodą, ir sėdėdamas ant puodo dar viena akimi snausčiau. ėjimas į darbą man teikia prievartinį jausmą, kuris mane auklėja, ugdo ir kuriuo aš džiaugiuosi beveik kas dieną, bet tik saikingai. gyvenimo kokybės ir finansinių galimybių santykis privalo būti subalansuotas, nes vienu atveju mes būname laimingesni, o kitu tampame tikrais gyvuliais. šioje visuomenėje reikia ir kiaule būti, nei būti jų ėdalu. gyvenimo skonis kur kas geresnis pavakare pasnaudus, o tam pinigų nereikia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.