nesiskutu

kaimynai sako, kad dar ne žiema ir anksti su barzda vaikščioti. ūsai jau lenda į burną, o maistas mėgsta pakabėti ant neskustų ūsų. vienintelė barzda save pateisina. po bėgimo aš jaučiu savo prakaito kvapą nuo ūsų, susimaišiusį su nesibaigiančios slogos padariniais. veidrodis išduoda stiprų saulės blukesį, o tankėjantys žili plaukai vis ilgėja ir rainina rašto spalvą. nesiskutęs veido aš atrodau vyresnis,  nors aš to nesiekiu. žiūrint į tolį smagu glostyti ūsus ir apie nieką nestresuoti, nes kitaip skrandžio erozija yra garantuota. barzda nėra toks smagus glostymo objektas. žiemą barzda ir ūsai labai gražiai renka rasos lašelius, kai kylant namo lifte sniegas atitirpinėja. kažin, kiek ten tos šilumos, bet kad vėjas kedena tai sakyčiau – taip. keistai atrodo šeriai, nes ilgesni jie tampa akimis matomi be veidrodžio pagalbos. apipešiota ražiena. mano barzda ir ūsai nėra tankūs, ploteliais neužsėti, bet puikiai veliantys skutimosi peiliukus ir jei ne šios procedūros įkyrumas, aš dažniau atrodyčiau jaunesnis. man dar atrodo, kad rudų akių akcentui neužtenka vien nuobodaus veido. einu link to, kad ant galvos plaukų būtų mažiau, nei ant žandų. nesiskutu, nes toks jaučiuosi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.