pirkiniai (1)

jei ne maistas, prekybos centruose aš dar rečiau lankyčiausi. narkotikas, kurio visuomenė dar neuždraudė – išleisti pinigus besotystei ir vėliau juos, rudai fermentavus, paleisti klozetan. genamas ne visai gyvybiškai būtino poreikio, aš ten lankausi ir net turiu keletą lojalumo kortelių. stengiuosi ilgai neblūdinti, bet taip nutinka, kad ne visada pasiruošiu pirkinių sąrašą, bet nepriklausomai nuo to, dažniausiai visa nusiperku šias prekes:

  • man patinka dideli maišeliai, nes jie puikiai atlieka šiukšlių maišų funkciją. lygiai taip pat man nepatinka pirkinius sprausti į ankštą maišelį dėl keliolikos centų taupymo. dešimt rankų aš neturiu, todėl manęs nekankina dilema pirkti maišelį ar ne, juo labiau kokio dydžio.
  • stiklainis ar du marinuotų burokėlių, nes ruošiuosi žiemai ir kaupiu stiklainių atsargas. nors tomis atsargomis jau visi sotūs, bet reikiamu momentu jų trūksta. be visų šių savybių, jie dar ir skanūs. perku pigiausius, nes jie skaniausiai ir kokybiškiausi. anksčiau buvo su kmynais, dabar jau nebematau – taipogi valgomas dalykas. marinuoti burokėliai turi tokią savybę, kad jiems valgyti nebūtina nei duonos, nei dešros, mat jie puikiai vartojami vieni.
  • kačių kraiko, nes uodegoms pastoviai jį reikia keisti. uodegos, arba chebra, tai 2 katinai. sunku man rasti santykį tarp ėdalo kiekio ir kraike jų palikto turinio. kraiką bandau visokį, nes man patinka eksperimentai, o ir gamintojai tampa išradingesniais. išlaidų malonumas prilygsta vidutiniškai rūkančiam žmogui.

toliau

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.