bėgte pidisokas su trupučiu (1/4)

aš ir dabar žinau, kad bėgti maratoną aš nesu pasiruošęs, o daugiausia, kiek esu nubėgęs, tai buvo pusė šios distancijos ir tai, berods, tik 2 kartus, iš kurių vienas buvo ganėtinai pagiringas. o šio bėgimo istorija prasidėjo netikėtai įdomiai, tad savo nuotykiais ir pasidalinsiu.

tą dieną, kai savo veidaknygės laiko juostoje gavau nuorodą į trail bėgimą aplink asvejos ežerą, rimtai nežiūrėjau ir apie tokią avantiūrą net negalvojau. viena-kita diskusija apie tai viešojoje erdvėje užkliuvo už mano akių ir pokštaudamas užsiregistravau tiems 55km, kurie patikslinus trasą, patapo 56-iais, bet tai tik niekinga smulkmena. giliai širdyje jau galvojau apie tai, kaip aš persiregistruosiu trumpesnei, 30km, distancijai ir baigtas čia kriukis. bet laikas vis bėgo. dviračių sezono metu stengiuosi bent 1-2 kartus prasibėgti po ~10km, kad kažkokia esantis forma baisiai nedegraduotų, bet tai ir visas mano prisilietimas prie bėgimo vasaros sezonu. tiesą sakant, apie tas varžybas aš buvau ir pamiršęs, kai prieš 3-is savaites sulaukiau bėgiojančio kolegos dviratininko skambučio, o tą kartą pokalbis buvo kiek kitoks. kalbėjome apie šį bėgimą – aš nerimtai ir linksmai, o jis pamokančiai ir motyvuojančiai. na gerai, tada aš sunerimau, nes argumentas prieš tokias varžybas prabėgti ilgą ir ramų bėgimą buvo tikslus ir kaip niekad laiku ir vietoje. taip prasidėjo mano „pasiruošimas“ 56km bėgimo registracijai, arba 30km realaus bėgimo.

tą dieną diena buvo vėsi ir puikiai tiko bėgimui. atradau šeškinės kalvų takelius, pasidariau savo maršrutą ir sukau ratus, kol saulė nenusileido, o tada lindau į asfaltą. jeigu bėgant bekele palaikyti 6min/km tempą buvo šis tas, tai bėgant asfaltu 5:30min/km tempu buvo šiek tiek lengviau. pasukau ratuką aplink rajoną, bet kilometrai nesisuko. vargais negalais surinkau 20-uką, bet taip norėjosi tų 3-ies, kad visa kita buvo šalutinės detalės, tame tarpe ir vandens deficitas. matau šalto alaus viziją, kuri palaiko mano gyvastį. bėgau toliau ir tik lengvas lietutis gaivino mano kojas ir vėsino kūną. tempo kritimo priežastis buvo aiški, bet iki tikslo trūko ne tiek jau ir daug. pamenu, kaip sunkiai tada vyniojau tuos asfalto kilometrus, bet netoli namų garmin’as 30-ą kartą suvibravo. dar keli šimtai metrų ir mano galutinė stotelė. stoju ir beveik griūnu. kojos medinės, rankų negaliu pakelti iki veido kad prakaitą nusišluostyčiau, lyg būčiau visą vakarą gyras kilnojęs. šimtą metrų šliaužiu iki namų. šį kartą pasinaudoju liftu, laiptais nelipu. atidarius duris butelis alaus dingo vienu gurkšniu. nuėjus į wc faktai patvirtina mano prognozę – dehidratavimas, nes bėgau turėdamas tik 200ml vandens. minus 5kg rytinio svorio ir pravemta naktis buvo tai, ko nenorėčiau pakartoti. įprastam svoriui atstatyti prireikė 2 parų ir daug vandens. taip baigėsi ilgiausias iki tol mano bėgimas. kolega buvo teisus – be ilgo bėgimo nežinai ko tikėtis iš dar ilgesnės distancijos per varžybas.

vėl savaitgalis ir kaip žinia laukia sekanti ilgo bėgimo repeticija. šį kartą aš jau apdairesnis, iš klaidų pasimokinęs ir repetuoju varžybų scenarijų. vanduo ir energetiniai geliukai jau kratosi kišenėje. bėgdamas eksperimentuoju su vandens vartojimu ir reikiamu jo kiekiu. kaip ir pirmą kartą, bėgu ramiai, 5:30min/km ir 130 širdies dūžių per minutę tempu, gerti pradedu nuo 5km, ir kas sekantį kilometrą vis po gurkšnį atsigeriu. gertuvės užteko lygiai 10-iai km, tad be vandens dar nubėgu dešimtuką. viso 25km. šį kartą baigęs bėgimą iš karto nestoju, bet po truputį lėtėju iki greito ėjimo ir tik tada pradedu eiti. kojos išbrinkusios, bet ne tokios, kaip praeitą kartą, o savijauta tikrai gera. pora stiklinių vandens, lengva užkanda atsistatymui ir ramus miegas naktį. liko savaitė.

paskutinę savaitę bėgau ketvirtadienį, buvo tempinė treniruotė su 6 intervalais ir po to sekančiais ramias kilometrais, sumoje 16km. šeštadienį laukė avantiūra. po stipresnių bėgimų 2 dienas jaučiu raumenis ir tai man patinka. tokie bėgimai man patinka dar ir todėl, kad po jų aš tą patį tempą galiu bėgti žemesniu pulsu. penktadienis, bėgimo išvakarėse, buvo ramus dviejų valandų mtb pramynimas kojoms pramankšinti.

šeštadienis, varžybų diena, o aš taip ir nespėjau persiregistruoti trumpesnei distancijai.

tęsinys

4 komentarai on "bėgte pidisokas su trupučiu (1/4)"


  1. deja, bet bėgau su miesto bėgimo bateliais new balance 770v3, nes trail’iniai speed cross’ai per maži tokiai distancijai bėgti. vietomis buvo slidu nusileidimuose ir žolynuose, bet daugiau bėdų su jais nebuvo.

    Atsakyti


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *