alus, ėdalas ir pilvas

vakare mintys apie mankštą būna greitai nugesintos, o mankšta prieš miegą arba būna gėdingai trumpa, arba pilnu pilvu sėdint ant puodo. teiginys apie vieną alaus prie vakarienės būna sudegintas ant laužo dar neįpusėjus skardinei, lygiagrečiai traukiant lėkštę arčiau savęs. rusenanti viltis sumažinti pilvo apimtį dar gyva, kuria niekas netiki ir negirdi. tas reikalas man tolygus pagalvės kimšimu vištų pešimo sandėlyje. metafora apie sukimo lanką man šiuo metu kaip tik. ėdalą pradėjo skrandis riboti, nes kai pakelia rankas į viršų argumentų jam aš nebeturiu. problema sprendžiama netinkamiausiu būdu gelbstint ir fermentams – pro(re)gresas. alus įdomus vaistas – mažais kiekiais įmanomas, normaliais – nesaikingas. tų 2-ų dienų labiausiai man gaila, nes per tas valandas galima ne kartą pamiegoti, pakakakoti ir dviratį pamurzinti. bli@t, reikia eiti miegoti, nes berašydamas šaldytuvą nusiaubsiu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *