po truputį, palengva įsibėgėju

ką gi, praėjo tos 2 vietoj 3-jų poilsio nuo sporto savaičių, ir aš pradėjau kažką mąstyti. treneris eilinį kartą išrašė pyzdalgino, bet gyvenimas tai ne vien rezultatas ir tvarka. kol dar neprasidėjo dviračio sezonas, dėl kurio aš nesu tikras ar noriu jame dalyvauti, pagalvojęs iki tol nusprendžiau užsiimti kuo aktyvesne veikla ir apsistojau ties irklavimu, bėgimu, skvošu ir sporto sale. žinoma, nepamirštant mankštelių.

kad nebūtų 1 žingsnis pirmyn ir 2 atgal, stengiuosi neperlenkti lazdos, nors intensyvumas sako ką kitą, tai bent kiekį riboju. pirmadienį garaže bandžiau naujas stakles, antradienį laikiau raketę, o štai trečiadienis buvo intensyvus – 70 minučių reikalų 157 vidutiniu pulsu bėgant naktinį trail’ą verkiuose. įvairumas man patinka, o kartais reikia būti kantriam ir nematyti pulso. nauji laipteliai prie vandens malūno yra tai ko reikia – tinkamo dydžio ir per didelio kiekio. per didelio gerąja prasme – lengva niekada nebūna, būna tik greičiau. atkentėjau aš juos, buvo gera treniruotė. o bėgant tiek pirmyn, tiek ir atgal, dirbau su bėgimo kadensu, kuris pas mane žemo lygio. supratau, kad reikės įdėti ne vieną bėgimo valandą šiam parametrui pagerinti. ketvirtadienį reikėjo kažko ramaus ir tam puikiai tiko 10km irklavimas beveik ramiu 120bpm pulsu – smagu dirbti ne tik fizinį darbą, bet ir daryti jį techniškai, ką aš ir dariau. penktadienis – pragaras darbe, tai sporto salė nuplaukė, o irkluoti jau buvo vėlu – kaip ponas treneris sakė, po 20 val. geriau nieko nesportinti, tai radau sau pasiteisinimą. bėgti tą dieną nenorėjau, nes šeštadienį varžybos, o irkluoti dar po antradienio skvošo rankos nesikilnojo, tik kabėjo. valandą kieme praėjau ir gana prieš miegą. šeštadienis – ūsai bėga: trail bėgimas aplink 3-jų kryžių kalną su laiptukais, minimum 4 kartai ir likę labdaros bėgimas kovai su vėžiu. ir vėl laiptukai – kaip ir trečiadienį, ant jų visi ir aiškinosi kas pas ką ilgesnis, o laiptukai ten nepatogūs – kiekvieną bėgant per žemi, kas antrą – per aukšti. nors bėgimo ten mažai, nuo 2-o rato vidurio man buvo tik ėjimas, kartais kas 2, kartais kas 1 laiptuką. bet treniruotė superinė. aišku, viršūnėje bėgti į apačią smagu, bet tik iš pirmo žvilgsnio – reikia mokėti. pirmą ratą kojų pirštus „prirėmiau“ prie bėgimo batelių priekio, kiti ratai jau geriau – tiek greičio, tiek komforto prasme. irgi treniruotė. bėgimo varžybose visada pulsas būna debesyse, tai planas važiuoti po pietų į treką buvo paliktos ateičiai – šiandien būtų buvę per daug. mano dažnai bloga savybė – per savaitgali atsportuoti savaitės bėgyje praleistas treniruotes.

poilsis – dalis treniruočių!

po ūsų bėgimo – 3 valandos out ant sofos. sekmadienis bus skirtas didesniam aktyvių valandų kiekiui, bet neintensyvių – ėjimas, skvošas ir sporto salė, kurios jau pasiilgau.

2 komentarai on "po truputį, palengva įsibėgėju"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *