taisyklingas sėdėjimas: ką daryti ir ko nedaryti

klaidinga yra galvoti, kad yra tik vienas sprendimas mūsų problemoms gydyti, kai dažniausiai reikia bent 2-jų ar daugiau priemonių norimam rezultatui pasiekti. anksčiau rašiau apie ergonominę varier kėdę, kuri iš tiesų man patinka ir iki šiol aš ją naudoju, bet naudojant ilgesnį laiką atsiranda „šalutinis poveikis“, kurio aš anksčiau nebuvau įvertinęs. šioje situacijoje puikiai tinka dietologų pasakymas, kad maistas turi būti įvairus. mes esame linkę prie visko adaptuotis, todėl su laiku vaistu laikytas sprendimas nebūna toks veiksmingas ir netgi turi šalutinių ydų, kuriomis aš, iš savo patirties, ir pasidalinsiu.

pasakymas, kad norime taisyklingai sėdėti, nėra tikslas pats iš savęs, nes šiuose žodžiuose nėra motyvacijos. tik motyvacija gali mums imti įvairių priemonių kažką keisti, todėl tikslas turėtų būti įvardintas kaip „tiesi nugara“, „nugaros skausmų sumažinimas“ ir t.t. o kad keisti reikės – tai jau faktas.

  • paprastą kėdę pakeisti ergonomine buvo vykęs sprendimas, bet nepakankamas. gan greitai sėdėjimas ant varier kėdės tapo vienu malonumo ir nekeldavo jokio nepatogumo. aš atradau keletą sėdėjimo pozicijų, nes viena būdavo per daug nuobodi ir kartais įkyri. standartinė, sūpynių, pozicija, ir paprastos kėdės, kai kojomis remiuosi žemę. 2 pozicijos – jau neviena ir tas gerai, bet per keletą sėdėjimo metų pastebėjau, kad pas mane nuo sėdėjimo vieni kojų raumenys sutrumpėję, o kiti – pailgėję, o tai jau nėra gerai, nes turi būti balansas. taip, nugarai viskas gerai, bet šalutinis poveikis atsirado kojoms, kurį reikėjo spręsti.
  • o sprendimas buvo – didelis pripučiamas kamuolys, kuo didesnis, tuo patogiau sėdėti. sėdėjimas ant kamuolio lavina lygsvarą, o ir sėdėjimo pozicija nėra sulenktomis kojomis. priklausomai nuo darbe naudojamos aprangos, sėdėti ant kamuolio galima ir kojomis neliečiant žemės. kamuolys, kaip ir ergonominė kėdutė, neturi porankių, todėl nugarai tas yra sveika. bet svarbiausias momentas yra ne kėdutės pakeitimas kamuoliu, bet pakaitomis abiejų naudojimas – dabar aš vieną savaitę sėdžiu ant kėdutės, o kitą – ant kamuolio. nenustebčiau, jeigu ateityje dar ir 3-ia sėdėjimo priemonė atsiras. darbe sėdėti ant standartinės kėdės man nesinori, nes visur aplinkui vien tik jos – namie, kavinėje, automobilyje.
  • grįžtant apie raumenų sutrumpėjimą ir pailgėjimą, kitas mano labai rekomenduojama priemonė yra keisti sėdėjimo vietą, ypač jeigu sėdima šonu į duris. nuo ilgalaikio tokio sėdėjimo mūsų kaklo raumenys taip pat adaptuojasi, todėl kaklo pasukimas į priešingą nei durys pusė turi mažesnę eigą, t.y. mažiau pasisuka. ir visa tai nuo ilgalaikio sėdėjimo. todėl kas 1-2 metus stengiuosi pakeisti darbinio stalo padėtį taip, kad į duris sėdėčiau priešinga nei prieš tai veido puse.

mes visi siekiame turėti tiesią nugarą ir taisyklingai sėdėti, bet vienos priemonės, dažniausiai, tam nepakanka, o jeigu ir pakanka, atsiranda anksčiau nenumatytų ir neįvertintų savybių, su kuriomis taip pat reikia užsiimti. namie taikomos priemonės yra per trumpos ir aplinkui per daug demotyvuojančių veiksnių, todėl darbas – puiki aplinka tokiems sprendimams realizuoti.

2 komentarai on "taisyklingas sėdėjimas: ką daryti ir ko nedaryti"


  1. Autorius linksta link veganizmo diagnozės. Šiais laikais populiaru propaguoti žioliaėdystę, protestuoti prieš jautukų mėsos kramtymą ir kt. Šitą kėdžių kaitaliojimo iniciatyvą galėčiau su visu šituo ir sulyginti. Aktyviu sportu užsiimančiam žmogui tokių blevyzgų nereikia. Mano draugė susigadino nugarą sėdėdama ant ergonominės kėdės, o penkias skirtingas kėdes ofise mažai kas gali sau leisti laikyti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *