kaklaraištis ir atraitotos rankovės

šlipsai, tie kūdi kaklaraiščiai, turi sukaustyto pojūčio jausmą. nuo to laiko, kai, matyt, užsimoviau guinness kojines, baigėsi mano rimtumas. atėjus supratimui kurie darbiniai elementai yra nx, o kurie px, atsiraitojo ir rankovės. bet šiaip durnių visur yra daug. tas geras šypsnio jausmas, kai akimis girdi, bet viduje gyveni kitą, linksmą gyvenimą. o kitus tai erzina, nes priešai yra laimingi. penktadieniai yra šortų diena, ta proga nesenai gavau pastabą dėl jų, kad jie netinka darbinėje aplinkoje. smagu negirdėti. madingos margos ir ryškių spalvų kostiuminės kojinės puikiai perteikia mano požiūrį į aplinką – gyventi verta. eiti į darbą 8:00 ir dirbti viršvalandžius, tai savęs negerbti. nuvaksuotos lakierkos neįpareigoja, pagarbos ir svorio neužtarnauja, kompetencijos neaugina. noras rezultatui nepripučiamas, neįpučiamas ir neužauginamas. darbdavio teisė rinktis – ar 8 valandos užpakalio trynimo su menku rezultatu, ar lankstus darbo laikas su lūkesčius viršijančiu rezultatu. tik kad antpečiai negali būti ramūs, jiems trūksta veiksmo. taip gimsta humoras įmonėse, o aš, tuo tarpu, koją ant kojos užsikelsiu.

2 komentarai on "kaklaraištis ir atraitotos rankovės"


  1. Oi šauniai atrodo kojinės fotkėj, hehe. Aš tai irgi spjoviau į tas aprangas ir vaikštau darbe su šortais ir sandalais, keista, bet niekas jokių pastabų neduoda, bet ir pavyzdžio neima.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *