irzli diena

vėsus rytas su karšta arbata pakeliui į darbą. jokio skubėjimo, jokios įtampos ar stresas. žinių radijas čiauška savo istorijas, o saulė akina vairuotojus. mane taip pat, bet aš ramus. darbe reikalai klostosi tyliai, bet įgaudami pagreitį. link pietų liūdni dalykai pradeda kauptis, nors pietūs buvo skanūs, bet mažumėlę ankstyvi, dėl ko išpampo pilvas, nors ne kritiškai. grįžimas pėsčiomis buvo greitesnis nei ėjimas pirmyn, bet pilnesnis mintimis. prie darbo pulto jau kalnas situacijų, kurios reikalauja sprendimo. būtų niekis, jei ne laiko spaudimas. matau, kad veiksmas vyksta, bet rezultatu netikiu. bėda viena nevaikšto ir aš jos jau laukiau. šnipštas sau, o darbo valandos yra ribotos ir dar ketvirtadienio ritualas. grįžus į triobą pasitiko sportiniai organizaciniai neaiškumai, kai žmonės nemokamus dalykus supranta kaip jiems skirtą duotybę be atsakomybės, bet su reikalavimu daugiau nemokamų dovanų. komandiškumas čia nedalyvauja, nes nemokamuose dalykuose tokios sąvokos nėra – vieni privalo duoti daug, kiti reikalauja dar daugiau. toks jų supratimas. kalti lieka tik davėjai, kad nedadavė, o gavėjai kaltais nebūna, ne jie juk nemokamai ima, už tai jiems reikia dėkoti ir lankstytis. nepakeliui man su tokiais, nes vertybės per daug skirtingos. kantrybė ne medinė. šiandien pasitaikė irzli diena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *