ilgiausias mano 2val. bėgimas (1)

pradėsiu nuo to, kad man sunku su bėgimu. nors kažką bėgu, kažką judu, bet tai tik lavonų gaivinimas. laikysena manu, tiesa pasakius, chujova, o kojos šiai sporto šakai per daug šleivos, bet aš kaip švarcas bandau kažką gimdyti. nors ištvermės kažkiek savyje pakaupęs, o noras pasikankinti žmonėms yra įgimtas, tai vis ieškau terpės improvizacijai. taigi, mano šių metų ambicingi bėgimo planai žlugo, kai patyriau kojos traumą. dienos lekia kaip greitieji japonijos traukiniai, o aš vis užsipi$ęs darbais, reikalais, sportais ir gyvenimais, o per sportus ir to sumauto gyvenimo nebeliko.

praėjo 3 mėnesiai po kojos traumos ir gal kokie 2 kai pradėjau lengvai trepsėti. inov’us dar panaudojau kelis bėgimus, kad įsitikinčiau, kad stabilumas pas juos net ne nulinis, o neigiamas ir padėjau juos prie concept’o, ir iš sekcijos išsitraukiau į šuns dienas išdėtus salomon’us. taip aš vėl pradėjau bėgioti sapieginėje, tik atsargiai statydamas kojas. pas trenerį nėjau, nes kanopa dar buvo ne fengshui, tai rinkau sapieginės trail kilometrus ir ieškojau priežasčių dar neiti pas trenerį. taip jau nutiko, kad treneris nusprendė jog reikia ultra trail varžybų lietuvoje, kitokio formato, ir taip atsirado ultra xtrasa gariūnai. nesąmonė, bet naujiena. taip jau susiklostė gyvenimas, kad šias nesąmoningas varžybas, kurias nes lrt per panoramą parodė, teko man su kolega laiką matuoti (na, dalyvių rezultatus fiksuoti, kas kiek nubėgo, kada kojas užlenkė, kiek ėdė-šiko ir trasoje džiaugsmingo laiko praleido), tai nori nenori teko ten nuo ryto tarčialinti. trumpa intro į šitą sporto renginį – bėgi max 12 valandų, ratukas 1km su trupučiu, per tą ratuką 150 metrų vertikalaus sukilimo. negana to, kad tai man buvo visiška darbo diena su valanda išvakarėse pilną automobilį inventoriaus susikrauti, bet ir kaip minimum trasoje būti su lig paskutiniu bėgiku. vis tik kolega čia buvo gėris – preliminariai sutarėme kad jis kažkiek pabus prie įrangos „pulto“, o po to – aš. taigi va nusprendžiau pasidaryti rytinį 2 valandų longrun’ą.

apšilimas? – čia ne sprintas kad reikėtų apšilti prieš varžybas, nes čia dyzelių išlikimas. startas duotas, dauguma bėga su lazdomis, o aš kai jų neturiu bėgu pats su savimi. bėgu, galvoju, suunto spartan sport rodo vėjus, as usual. kažkas mane lenkia, kažką aš – tai ir irkluoju tuos pusantro šimto sukilimo ratukus. valanda praėjo kaip vėjas, greitai ir antra artėjo. atėjo laikas ir ji atėjo, kas reiškė planų planų pasikeitimą. 2 valandų tikslas buvo pakeistas – gal dar valandėlę? po tos valandėlės ilgiau užsifiksavo tikslas „pusmaratonis“, vėliau – bent 2 kartus viršyti planą, t.y. 4 valandas, dar vėliau atsirado tikslas įveikti pusę trasos laiko, t.y. 6 valandas arba kol suunto išsikraus. na ką, irkluoju toliau. po 2 valandų nedidelėje trasoje žmonių kiekis ženkliai sumažėjo, nes lavoniena pradėjo nusiimti, o sraigės liko šliaužti toliau. bėgant 5-ą valandą man dašilo, kad tai ilgiausias mano bėgimas ever, nurungęs asveją, nors kilometrų kiekiu gavosi niekingi 25km. sasalinau toliau, mintys galvoje buvo gražios, ausinuko neturėjau. man patiko būti su savimi. kažkuriuo metu kolega pasakė, kad bėgu 7-as, o 6-as bėga tas ir tas, bet „tas ir tas“, mano suvokimu, buvo trail bėgimo etalonas. po 5 valandų lietus pradėjo merkti ir trasa pasidarė nei nubėgama, nei įbėgama – čiuožykla visomis dimensijomis. taip aš dar 2 ratukus pasikankinau.

savijauta. pirmuose ratuose kojas sugėlė širšės (nx nx nx). nuo stabdymo bėgant žemyn keturgalviai pradėjo dainuoti (ko ir reikėjo tikėtis). į kalnus bėgimo nebuvo, tik lipimas. visas buvau kiaurai šlapias – viršus nuo prakaito, visa kita nuo lietaus. kojos batuose nuo vandens kliuksėjo, batai buvo pilni žemių. pėdose jaučiau pritrintas nuospaudas. blogiausia buvo po 4 valandų, nes keturgalviai varė choru, bet po to nusprendė padaryti pietų pertraukėlę. tada vėl buvo galima improvizuoti. per lietų pačiuožinėjau 2 ratus, laikrodis rodė beveik 6 valandas malonumo, suunto nesąmonė pranešė low battery, tad visi ženklai sakė, kad planuotą 2 valandų epopėją reikia rišti. rišau ties 5:55:14. ta diena man prasidėjo 22:40, kai namie nusiprausiau ir nukritau į fotelį kapoti šilto maisto.

2 komentarai on "ilgiausias mano 2val. bėgimas (1)"

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *