vynuogių trail run’as italijoje

viena iš retesnių avantiūrių, bet well done. nusprendžiau prasibėgti kažką svetur italijoje. nusprendžiau tai nusprendžiau, reikia bandyti. tą lemtingą sprendimo dieną kaina buvo 200 europietiškų pinigų, bet sesuo suderino standartinę kainą – 40 eurų. nu ką, skrendu iš vakaro į milaną, nuo oro uosto mane paima, tada valandą kratausi iki nakvynės vietos ir reabilituojuosi alumi as usual. o pasirodo, į starto vietą nepilnai 3 valandas automobiliu dergtis. ryte atsikeliame ir judame. nieko nepadarysi, nors aš ir miego noriu, ir gal tos gonkės px. bet važiuojame. šiaip ne tai persivertėme per vieną rimtesnį kalniuką ir judame į starto vietą. bent nelyja ir oras +10 su galimybe ant saulės būti kur kas daugiau. atvykome į starto vietą, vaikiško starto vietą 21km ilgio. px, vaikiška trasa ar ne, esmė geras laikas. man, kaip trail karmų mėgėjui, aktualu organizaciniai dalykai, nes mano forma kaip ir žemiau plintuso. o toms gonkėms reikėjo mediko patvirtintos formos pagal jų formatą bei kažkokios vietinės sveikatos draudimo kortelės. aš itališkai visiškai nieko neraukiu, tad visą šį reikalą sėkmingai perleidau sesei. žodžiu, laukiu numerio atsiėmimo, turiu reikiamus dokumentus ir paruošęs 40 eurų startinį mokestį. o jie patikrino viską – ir sveikatos pažymą, ir draudimo kortelę. gavau numerį, laukiu starto kažkokio kaimo stadione. o starte kaip ir pas mus – kas gražiau apsirenk ir pas ką hidriakas modernesnis. batai ir kojinės irgi labai svarbu. aš su saucony, o daugumą matau su hoka ir kalenji avalyne, nors su saucony irgi yra. visa kita pavieniai. aš pasirinkau vaikišką 21km trasą, tai man visokie hidriakai, gertuvės ir visa kita buvo px. aš net geliuko nė vieno neturėjau. na bet nemažai kas buvo na žiauriai pasipuošę ir apsirūpinę visomis priemonėmis bei baltomis kojinėmis – slabakai, žodžiu. startas, bandau ramiai bėgti. pirmas kalniukas ir irklai – italai į kalnus nebėga, nes jie į kalnus eina. slabakai. bandau ramiai bėgti, lenkiu publiką, bet į pakalnę jie mane susirenka. kai tik kalniukas – vėl tas pats. taip ir smaukomės.o bėgimas vynuogynais, kas reiškia labai gražius vaizdus. priekyje zatyžniakai, jie pėdina, aš irkluoju. įgaunu atotrūkį. finišo miestelis, bėgu raudono kilimu, aplink apsauginės tvorelės, už jų rėkianti publika, keli šimtai metrų ir matau finišo arką, finiše dar kažką padarau ir jaučiuosi well done. gaunu medalį, einu ėsti už 12 eurasų (pasirodo!).pažrlal, šalta, norisi namo – persirengiu ir irkluojame namolio.

geros gonkės su gera emocija. užskaitau net ir 6 valandas kelionės. smagus nuotykis.

View this post on Instagram

Prasibėgau Italijoje

A post shared by Žilvinas Naujalis (@zilnau) on

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.