kodėl aš nekenčiu ir myliu bėgimą

vakar važiavau dviračiu, šiandien – bėgimas. jeigu dviračiu važiuoti labai didelių pastangų nereikia (čia priklausomai nuo važiavimo būdo), tai bėgimui jo tiesiog yra būtinos. mano tikslas šiandien buvo nubėgti iki žaliųjų ežerų ir atgal, tai į abu galus ~20km. procesą pradėjau iškelta galva, prisimenant, kad paskutinis mano bėgimas buvo prieš gerus 5-is metus. pradėjau bėgti geru, greitu tempu, bet po kelių šimtų metrų teko bėgimą pakeisti į ėjimą, nes buvo visiška „pompa“. eidamas išsilukštenau tabletę carbonex, o prieš bėgimo pradžią išgėriau to pačio l-karnitino. beje, tik pradėjęs bėgti supratau – užaugintas pilvas yra sunki našta bėgimui. 15min. tai tikrai reikėjo kvėpavimui normalizuotis, o pilvui prireikė beveik valandos, kad jo srityje dingtų nemalonūs pojūčiai.

mano skaičiavimais šiandien nubėgau 10-14km, vietomis trumpai paeidavau – tiesiog iš neįpratimo bėgti ir kažkiek iš tingėjimo. įpusėjus bėgimui, atsirado nugaros skausmai, nes bėgti reikia tiesiam, o ne susikūprinusiam, o prie tiesios laikysenos nemažai prisidėjo varier ergonominė kėdė. prabėgus, po geros valandos atsirado krūtinės raumenų skausmai, taip pat nutryniau vienos kojos pirštą, o ant kitos kojos pado šono atsirado nuospauda, su šortais pritryniau klyną – kitą kartą reikės bėgti su visiškai aptemptais šortais. bėgimui naudojau ne sportinius laisvalaikio batelius, o „kedus“ storais padais, kad kulnų neatmušti.

bėgimo aš nekenčiu todėl, kad jam reikia daug ištvermės ir kantrybės, bet būtent už šias savybės aš jį ir myliu – pradėti bėgti yra sunku, visą kelią reikia būti susikaupusiam ties šiomis savybėmis, bet baigus bėgti – atsiranda meilė ir džiugesys širdyje, kad įveikei distanciją.

Komentarų: 1 on "kodėl aš nekenčiu ir myliu bėgimą"


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.