dviratis: pirmasis 100km šiais metais

šiandien dviračiu įveikiau 100,42km. atkarpa tokia: vilnius (ukmergės pr., vingio parkas, savanorių pr.) – grigiškės – vievis – trakai – lentvaris – grigiškės – vilnius (savanorių pr., vingio parkas, ukmergės pr.). po vakarykščio 47km gero prakaito liejimo vingio parke, šiandien jėgos buvo didžiausias deficitas. gera pamenu, kai praeitais metais panašiu keliu važiavau į trakus ir tiek pirmyn važiuodamas, tiek ir atgal keikiausi, kad važiavimas prieš vėją, tai lygiai taip pat buvo ir šiandien, bus ir kitomis dienomis.

pakankamai greitai išgėriau vitargo angliavandenius, kurių buvau užsimaišęs 0,7l gertuvėje, kurią vakar su laikikliu įsigijau. gertuvės laikiklis kainavo 12lt, o pati gertuvė – taip pat 12lt. gertuvę pirkau maistas sportui parduotuvėje, nes dviratis plius parduotuvėje jos kainavo nuo 25lt. anksčiau aš nebuvau naudojęs gertuvių, tai keletas su jomis susijusių pastabų:

  • iš pradžių galvojau, kad su dantimis ištraukiamas atidarymas nebus patogus, bet vienintelis jos nepatogumas – uždarymas, kai antgalį reikia atgal įstumti – su kuo ir kaip?
  • važiuojant nepatogu gertuvę iš laikiklio išimti, net tada negali pedalų minti, tas pats ir su įdėjimu atgal;
  • norint gauti pakankamą skysčio kiekį, reikia kaip reikiant paspausti už apatinės gertuvės dalies, kuri yra minkšta.

važiuoti prieš vėją tikrai nelengva, o minti pedalus 4:21 reikia turėti iš ko. jau grįžtant nuo trakų pusės labai nebuvo jėgų, dingo ir motyvacijos likučiai, bet grįžti namo labai norėjosi, kas ir buvo varančioji jėga. iš pradžių grįžimo kelią buvau pasirinkęs trakai – vilnius, bet nedaug pavažiavus persigalvojau: atvira vietovė ir didelis priešpriešinis vėjas stabdė judėjimą į priekį ir kiaurai pūtė nugarą, kas man visai nepatiko, nes pradėjo skaudėti. atkarpoje trakai – lentvaris – grigiškės žinojau, kas manęs laukia: nuo trakų iki lentvario nutiestas geras dviračių takas ir šia kryptimi judant beveik visas kelias yra nuokalnėn, o prie tako augantys krūmai ir medžiai užstojo vėją. lentvaris – ilgas miestelis ir iki geležinkelio pervažos – visas kelias yra įkalnėn, 2km kaip minimum. atkarpa lentvaris – grigiškės yra labai kalnuota, bet didžiosios įkalnės yra važiuojant priešinga kryptimi. grigiškių pabaigoje prasidėjo naujai nutiestas dviračių takas (toje kelio pusėje, kur yra maxima bazė), bet jis tęsiasi tik iki maxima bazės, o vietomis dar remontuojamas. jeigu galimybių pedaliuoti dar buvo, tai alkis ėmė viršūnę – buvau alkanas kaip šuo, kad net akyse raibo. savanorių pr. statoil degalinėje, esančios vilkpėdės apačioje, nusipirkau dvigubą snickers, kuris pakoregavo mano alkio jausmą, todėl atsirado džiugesys toliau važiuoti. nors grįžus namo, pirmas dalykas – vanduo, kurio gal kokį litrą išgėriau, nes buvo besaikis troškulys, nors kelionėje buvau išgėręs 1,2l skysčių (0,7l vitargo + 0,5l buteliukas negazuoto vaisvandenio trakuose).

beje, iki trakų važiavau ne vienas – kompaniją man palaikė betaškė boružėlė (labai į boružėlę panašus skraidantis vabalas, tik be juodų taškiukų), kuris tupėjo ant varo ir slampinėjo pirmyn ir atgal nedideliu spinduliu.

pastebėjau, kad su dviračiu atsirado nesklandumai: reikės ardyti pagrindinę ašį (didžiosios žvaigždės) ir žiūrėti, kokia ten situacija, nes atsirado nemalonus garsas, pusiau traškesys.

išvada: jeigu dieną prieš buvo laaaabai gera treniruotė, tai nereiškia, kad kitą dieną bus galima kalnus nuversti. apie kalnų vertimą reikia galvoti 2-3 dienom vėliau. nes dabar grįžęs pamiršau kaip reikia vaikščioti.

Komentarų: 1 on "dviratis: pirmasis 100km šiais metais"


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.