gėlės

5-adienį vis tik radau laiko nuvažiuoti iki egzotinių augalų parodos „žali horizontai“, kuri vyko raudondvaryje, šalia kauno. raudondvaryje teko ratais pasivėžinti, kol radau raudondvario dvarą, nes rodyklės a nė vienos nebuvo. bilietai nebrangūs – suaugusiems 7lt, o man, kaip studentui bet dar ne pensininkui, kainavo tik 5lt. paroda buvo išdėstyta dvaro oranžerijoje, 3-jose nedidelėse patalpose, o viena iš jų su medžiais ir vandens baseinėliu. pirmoje patalpoje ekspozicijos vietoje buvo kaktusinių šeimos augalai, už kuriuos buvo galima balsuoti prie įėjimo gauta maža kriauklele, o paskutinėje patalpoje vyko balsavimas už gražiausią orchidėją. parodoje buvo eksponuojami sukulentai, kaktusai, orchidėjos, sanpaulijos, vabzdžiaėdžiai.

parodoje dominavo šiltųjų kraštų augalai, t.y. kaktusai, nors nemažai buvo orchidėjų bei sanpaulijų. buvo iš tiesų labai gražių kaktusų:

šis kaktusas man 1:1 žvaigždžių ir planetų observatorija:

buvo ir ne labai gražių kaktusų (panašus į vijoklinį augalą):

auginant kaktusus ne tiks svarbu juos prižiūrėti (na, simboliškai sakyčiau, bet vis tiek reikia), bet ir žinoti jų kilmę:

parodoje, šalia kaktusų, puikavosi pinigų medis, kuris reikalauja tikrai ne daugiau dėmesio nei kaktusai:

štai įdomesnių formų augalai, kaktusų giminaičiai:

radau ir pažįstamų gėlių – tokią gėlytę prieš keletą mėnesių iš kretos parsivežiau, vadinasi aeonium sukulentas:

o štai tie augalai patiko: tokie kaip akmenukai – kampuoti ir storais lapeliais, lyg žaislinės kaladėlės, tik norėtųsi, kad didesni išaugtų:

pasirodo, kad ir naminių berželių būna:

į bonsą man nelabai panašu, bet tebūnie:

tikrasis storalapis „hobbit“ (crassula ovata „hobbit“) aka pinigų medžio oficialus pavadinimas:

štai dar keletas man simpatiškų augalėlių, užmatytų parodoje:

o štai šis augalėlis vienareikšmiškai sulaukė visų lankytojų dėmesio, o ypač fotografuojančiųjų. šeimininkė pasakojo, kad jį maitina mažomis musytėmis ir vabaliukais. augalas iš tiesų gražus, tik labai jau mažas:

parodoje buvo galima pasigėrėti ir orchidėjomis:

o kad tuščiomis rankomis negrįžti, reikia ir save palepinti lauktuvėmis po 5lt (pachyveria ir adenium obesum star of yellow dream) kiekvienas:

o dabar pats laikas naujuosius gyventojus iškraustyti į padorius vazonėlius.

kalatėja darbe visai neauga, bet ir numarinti jos neina. pažiūrėjau prie gėlytės esantį informacinį lapelį – negalima laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose. lapai pas ją dabar vystantys, darbe ji stovėjo pavėsyje. norėjau šiandien ją persodinti, bet maxima, pro kurią važiavau iš darbo su gėle, dirbo tik iki 22:00, tai liko be žemės.

vis tik augalai jautrūs sutvėrimai – daugiau arba mažiau jiems yra svarbi aplinka, klimatas, temperatūra, oro drėgnumas, saulė, supantys žmonės ir gyvūnai, patalpų ir šeimininkų aura, laistymas, žemė, tręšimas ir dar daugelis kitų faktorių. štai pavyzdžiui pas močiutę, šiauliuose, ši gėlė tiesiog bujoja ir tai beveik nededant jokių pastangų.

tai štai, gėlė iš darbo išmigravo, dabar pastačiau kaip tik ant saulė – gal gaus radiacijos ir atsigaus. bet kokiu atveju persodinti ją reikia. dar kilo mintis, kad galbūt jai netinka aplinkui esančių gėlių kompanija – neatmesčiau šio varianto, nes visi mes kartais esame išlepę. pažiūrėsiu, ar šis eksperimentas pasiteisins, nes galbūt ir kitoms gėlėms reikia pakeisti savo gyvenamąją vietą, o periodiškai tai padaryti nėra blogai.

čia kaip iš tiesų atrodo bujojanti calathea (tobulėti tikrai yra kur):