elgesys

ar mūsų elgesys yra įprotis ar silpnybė? o galbūt tai yra mūsų auklėjimo ar visuomenės įtakos rezultatas? o gal tai patogumas?

pasvarstome: skustis rytais, miegoti nuogam, dainuoti duše, nešioti laikrodį, rytais gerti kavą, skaniai pavalgyti, persivalgymas, stypčioti, tortą valgyti su šaukšteliu, miegoti be pagalvės, sėdėti koją ant kojos užsikėlus, knarkti, rytais ilgai miegoti, žiūrėti į žvaigždes, prieš miegą skaičiuoti avis, migdytis su įjungtu radiju, valgyti šaltą maistą, nevalgyti pusryčių, valytis dantis, daryti mankštą, skustis pažastis, dažyti plaukus, prieš miegą sukalbėti maldą, užrakinus duris paklibinti rankeną, žiovaujant užsidengti burną, laupyti nagus, naktimis gerti vandenį arba eiti į wc, galvoti apie seksą, būti pedantu, bijoti aukščio, kas dieną išgerti alaus, namuose visus langus laikyti uždarytus ir nuleistomis žaliuzėmis ar užuolaidomis, valgant čepsėti, vaikščioti susikūprinus, keiktis, rūkyti lovoje, ginčytis, …

  1. vienareikšmiškai – persivalgymas. senolių išmintis sako, kad moterys, kurios galvoja, kad kelias į vyro širdį slypi per skrandį, taiko šiek tiek per aukštai;
  2. gyvenimas ne pagal išgales – taip, norisi gyventi geriau, o juo labiau, kad aplinkiniai, ypač kaimynai, galvotų, koks esi turtingas, bet tik pats supranti, kad ne turtingas, o neprotingas;
  3. apgauk savo artimą, pasinaudok juo – bloga marketingo strategija;
  4. pagyrų puodas – visada juodas, tuom viskas ir pasakyta;
  5. geniams žmonių tarpe ne vieta, todėl niekas jų ir nemėgsta;
  6. kiek daug žmonių aplinkui yra naivių – bet ar tai iš kvailumo, ar iš plaukų spalvos? kita vertus, ar galima laikyti nuodėme tai, ko pats nesupranti?
  7. gailėtis reikia ne tai, ką padarei, o tai, ko nepadarei, todėl tai nėra nuodėmė;
  8. anekdotas: važiuoja zuikis troleibusu ir vis mintyse kartoja – aš nenoriu sysiuko, aš nenoriu sysiuko, aš nenoriu sysiuko, tai ne aš padariau sysiuką, tai ne aš padariau sysiuką… savęs apgaudinėjimas;
  9. patyčios – sunku atsikratyti šio įpročio;
  10. nusidėti ne tik darbais, bet ir mintimis.

nuodėmingas mūsų, žmonių, pasaulis, o mes net nebandome to išgyventi iš savo gyvenimo. bent jau dauguma. matomai, retai, mes jas prisimename, o prisiminę ilgai prie jų neužsisėdime – vis tik tai jau praeitis, o ateitis ar taip ar taip yra miglota, neverta gaišti laiko, geriau gyventi, o gyventi nuodėmėje ar blogai? (jaučiuos kaip biblinis personažas mokantis aplinkinius gyvenimo pamokų ir bažnytinių dogmų).

kad nuodėmės būna saldžios – žino visi, bet be saldžių nuodėmių ar būna kitokių? pvz.: rūgščių, šarminių, neskanių ar aitrių – tikriausiai ne. todėl kad ir kokia ta nuodėmė bebūtų ji yra arba neutrali (šiaip), arba saldi (maloni). dar būna ir nuodėmių iš keršto, bet spėju, kad jos visos saldžios. ar nuodėmės planuojamos – ne visos. planuoti atlikti blogą darbą nėra gerai, bet planuoti jį ir tuo pačiu ieškoti kaip jį pateisinti – dar blogiau. pvz.: planuoti vagystę ir save teisinti, kad tai darai gerų sumetimų skatinamas – ne pats geriausias sprendimas vykdyti teisingumą, už kurį yra atsakinga ne viena teisėsaugos institucija.

dar nuodėmės būna dieninės ir naktinės – pirmosios būna trumpos, greitai pamirštamos, o naktinės – kur kas ilgesnės. dienos metas turbūt yra svarbus momentas nuodėmei – gal dėl to mes jį ir renkamės, priklausomai pagal nuodėmės kilmę. kaip nėra vienos tiesos, taip ir nuodėmės ne visiems yra nuodėmės, pvz.: islame kitos religijos žmogų skriausti nėra nuodėmė, o mums iš šono žiūrint – tai net ne nuodėmė, o nusikaltimas. suvokimas ir veiksmų interpretavimas skiriasi nuo daugelio faktorių, kaip ir nuomonių skirtumas dėl gėjų eitynių vilniuje.

uždraustas vaisius skanus, taip sako biblija, o ką sakome mes?