apžvalgų ir įspūdžių rinkinys lankantis sporto klubuose.
lytys
prasimankštinti renkasi įvairaus plauko publika. pastoviai matau jau žinomą dalį senbuvių, taip pat ir naujos mėsos, kuri, sezono metu, būna gal pastovi. vyrai ateina pasimaivyti, o moterys pabendrauti išmaniaisiais telefonais. su išimtimis. kalbant apie vyrus, tai tešlainiai mano, kad jie yra pasaulio bambos, todėl leidžia sau būti įžūliems ir žvilgsniais niekinti aplinkinius. man tokie kelia nuotaiką, nes atsiranda priežastis įjungti epitetų generavimo mašiną. man jie juokingi ne dėl savo kūno sudėjimo, o dėl savo vaidmens sporto klubo teatro scenoje. išaugusių tešlainių sutikti nepavyko, spėčiau, kad taip nenutinka. riebios merginos ateina pasportuoti, jos mobiliųjų neminko, nes tuo užsiima tik svarbios personos. vyrai mažai pliurpia, nebent ateina draugeliai, tada vienas būna mokytoju, o kitas galvos linkčiotoju – kaip asiliukai daro. mokytojai yra kieti, nes ji turi silpną auką. vyrai nemina elipsinių treniruoklių, nes tai nelygis, moterys nestumia štangų, nes jos nekočioja raumens, o ma(n)kštinasi. vyrai stebi salę, nes visi kiti vyrai yra jų konkurentai. moterys stebi vyrus. mes daug vaikštome todėl, kad norime pažiūrėti kokį svorį tas ar anas pakėlė ar nustūmė. moterys su treniruokliais dirba chaotiškai, kai vyrai su jais darbą atlieka nuosekliai – x serijų po y priėjimų, o jos truputį su vienu, truputį su kitu. vyrus tai blaško, nes erzina ir perreguliuoja techniką. yra vyrų zona, kur moterys beveik nekelia kojos, o vyrai nelipa ant steperių. tiek tie, tiek ir anie, visi kiekvieną kartą rengiasi taip pat – pamatyti žmogų su kas karto kita apranga beveik neįmanoma. kočiokai būna tylus, neretai su ausinukais. moterų su muzika lyg ir nemačiau dar.
