mintys

šiandien pilnatis ir aš esu alkanas. pilnatis taip pat alkana, ir aš tai jaučiu su vištos kulšimi burnoje užsigeriant pienu. pilnas mėnulis lyg siurblys be filtro siurbia į save aplinką, spinduliuoja mums savo gyvastį, jėgą, galią. aš tik šiandien supratau, kad juodoji skylė ir pilnatis vienu metu yra ir sinonimai, ir antonimai. anksčiau aš apie tai nepagalvojau, nes nepakeldavau galvos į viršų. alkis ir pilnatis konkuruoja tamsoje, nes dieną vienas sunkia jėgas iš žmogaus, o kitas kaupia šviesą tamsai, kad vėliau dviese galėtų akis į akį susikauti. alkis yra žemiškos kilmės ir jis arčiau manęs, aš noriu jam šiandien pasiduoti, kad nebūčiau alkanas švitinamas pilnaties. pilnatis tai „ačiū“ – nei į laikraštį suvyniosi, nei ant duonos užsitepsi – grąžos negausi, bet alkanas tikrai paliksi. kitos žmogystos šiandien šėlsta, nes jų alkis yra nugalėtas, todėl jie stebina aplinkinius. bent keletą dienų tai tikrai.

aš neskaitau, ką parašau, nes jūra begalinė. nežiūriu atgal, nes pėdų smėlyje nebesimato. iriuosi su irklais tolyn, bet ne tiesyn, ne ten kur tikslas žiba. ir pasitaiko taip, kad ta stotelė vėl kartojasi, kuri pažadina prisiminimus ir iš minčių sandėliuko nupučia dulkes. šiandien žeidė mane ši praeitis, kuri numojusi ranka į mano norus ir troškimus ją bent pirštų galiukais trumpai paliesti. rankos nebe tos, o barzda jau pradeda žilti. pavydžiu aš tai laisvei ir galvos lengvumui, kuris kadaise auklėjo mane. aš sukioju galvą, bet sustoti negaliu, nes vėjas pučia vis stipriau man į nugarą, o kelias leidžiasi žemyn. aš suvokiu, kad tai duobė, iš kurios aš neišlipsiu, bet ranką aš pakelsiu. aš taip norėčiau. ne kelias yra tas, kuris tiesus, tas kelias žvyru, apsodintais krienais. tiesumas netolygu paprastumui, kai siūlais galvos neprisiųsi.

aš neskaitau, ką parašau, nes žeidžia tai mane, darausi jautrus ir sentimentalus ir kojos šąla vis labiau. praeitas kelias jau praeitis ir už savo pėdų aš jaučiu bedugnę, kuri neatsilieka nuo mano bėgimo, žingsnių, lėto ėjimo. neatsiliks ir nuo tylos su kabančiu mėnulio blynu ir tais nuostabiais grįžulo ratais.

aš neskaitau, ką parašau, aš tik taisau gramatines klaidas.

pasidalinsiu savo mintimis, kurios vis skirtingai užstringa minant pedalus, o užsikerta jos visam pasivėžinimui. prašau:

  • namie manęs laukia burokėliai;
  • šaltas mineralinio „vytautas“ butelis šaldytuve – matai kaip jo sienelėmis rieda kondensato lašeliai;
  • kefyras ir burokėliai;
  • tešlius, taip taip – tešlius, pažiūrėjus į mano nuotraukas iš velomaratono, aš esu tešlius, tešlius tešlius, n  kartų tešlius, n+k tešlius;
  • kėdė ar mtb dviratis, kėdė ar mtb dviratis;
  • alaus, alaus, aš noriu alaus – matau, kaip manęs šaldytuve laukia nedamuštas forto alaus bambalis;
  • retas lengvas pasivėžinimas;
  • noriu dviračio spidometro su kadenco ir pulsometro funkcijomis;
  • žiema ir vaikystė, nostalgija ir liūdesys;
  • baigiasi dviračių sezonas, o gaila…

šis sezonas jau uždarytas.

#1: eini gatve, į kažką įlipi, nusispjauni per petį, burnoje nusikeiki ir eini toliau. namie pastebi, kad prie bato negyva padliena ir jos daug. mikrobanginė ir kebabai garuoja. sotu.

#2: ruduo kaip dabar, šiek tiek lyja ir tamsu. kelyje pasitaiko dar balų. eini ir žiovauju, ruduo pakiša koją ir išsitiesi visu ilgumu ant rudos tešlos ir pilvo. nelabai smagu. atsikėlus pastebi, kad visas pilvas, lyg medaus priteptas, apkibęs lapais. rudens privalumai.

#3: esi važnas žmogus ir visi į tave spokso. eini išdidžiai ir su diplomatu, nosis debesis remia. taip jau atsitiko, kad spjauni per petį kaip tikras vyras. nepataikai pro šoną, tenka pečiui. super kosminiu greičiu nusivalai snarglį nuo peties ir esi vėl išdidus. kelios sekundės nesėkmės išdidumui nemaišo.

#4: sloga, o miegoti kartais reikia. miegant nosinė visada po ranka, jos daug ir ji daugkartinė. praktiškas požiūris. vis tik geriausia nosinė yra pagalvė.

#5: kelionė visuomeniniu transportu. atrodo, tas troleibusas. bl%^t. išlieki ramus ir pakilia povyza lengvai išlipi iš troleibuso. ilgos greitos kojas kimba į darbą.

gyvenime visada mažiausiai yra 2 dalykai: gyventi arba ne. gyventi, tai judėti priekin arba egzistuoti. egzistavimas yra plaukimas pasroviui arba prisitaikymas, o judėjimas priekin yra tobulėjimas arba savanaudiškumas. plaukimas pasroviui yra abejingumas arba silpnumas, kai abejingumą galima laikyti nenoru arba maištavimu, kai tuo tarpu silpnumas susideda iš nesugebėjimo ir charakterio. charakteris yra įgimtas arba išugdomas. įgimtas charakteris būna geras arba blogas. geras charakteris yra privalumas arba našta. blogas – auklėjamas arba nelabai. nesugebėjimas yra tinginystė arba nenoras, o nenoras būna motyvuotas arba ne. būdami tinginiais mes tuo mėgaujamės arba to nesuprantame. mėgautis tuo reikia noro, arba ne. noras gimsta iš gyvenimo arba motyvacijos. motyvacija yra priežastis arba pasekmė. gyvenimas turi 2 dalykus.