alus

viskas prasidėjo vakar, nors iš tiesų, tai užvakar. vakar sporto klube prisitaškiau su concept2 irklavimo mašina, dėl to, kad sekmadienį birštono plento gonkėse save nuvyliau. vakar irkluodamas susikėliau pulsą iki begalybės, pritaškiau visas grindis prakaito ir nusėdėjau tą vietą, ant kurios sėdima. ne velto, nes endomondo pasakė, kad pagerinau best’ą. nuo irklų nusismaugęs dar eigoje vis galvojau apie keturpakę guinness’o pakuotę, kurios norfoje nebuvo, todėl ėmiau 2 bambalius miežinio rinkuškių alaus. skani ta miežinė bjaurybė, tik nesvarbu, kiek jos beišgerčiau, vis tiek net po taurės ryte skauda galvą, tai jau geriau, kad skaudėtų nuo 2 litrų. angliavandenių ir kalorijų įsisavinimas baigėsi 2-ą valandą nakties, kai jau senai reikėjo 6-ą pusvalandinį sapną kočioti, tad nuėjau miegoti su 8-ai valandai ryto nustatytu žadintuvu.

rytas buvo ilgas ir prognozuotas tik galvos sunkume. taip gerokai po 10-os valandos įdienojusio ryto iškritau iš lovos, su mintimi, kad reikia leisti miežiams praventiliuoti plaučius iki 50 km. garsinis svarstyklių signalas mane taip pat žadino papildomais 2 kg mielių indėliu pilvo tūriui. termometras lauke rodė ne kažką ir aš kaip vėjavaikis lengvai apsirengiau su ta mintimi, kad ilgai nekaliosinti. hematogenas kažkur buvo pragertas dar gal birštone, o sumuštiniams darytis šiandien buvo netinkamas momentas. apsiribojau viena gertuve krakmolintų miltelių. lauke šilumos nebuvo, bet jeigu birštone išgyvenau, tai ant saulės neturėčiau suledėti savo numatytas max 2 valandas kvėpavimo pratimų. tai štai, tik išriedėjau iš kiemo, jau man į galinį ratą baksnoja kolegos iš treko. na, minam tai minam, jų nuotaika gera, o man tai be emocijų po vakar. plepam, minam, gerai gaunasi, niekur neskubame, vėjas lyg į nugarą dažniausiai. gerai, kad jo paties labui vieną nukratėme dar prie šaltoniškių. judame nemenčinės plentu, oras šyla, kojos šala, bet niekam tai neįdomu. nuostabaus grožio kelias nemenčinė-buivydžiai ėjosi sklandžiai ir greitai, 40 km/val. ėjo tik daina. buivydžiai.

na taip, buivydžiai – apsisukome. dainos ir pasakos baigėsi , kelio apžvalga susiaurėjo, dairymaisi į šonus baigėsi. spidometras rodo 17 km/val. ir pulsas kala virš 170. kalnai ir vėjas neaišku iš kurios pusės. sukame trise ir visiems žopiškai sunku. vietomis buvo lengviau, net iki 22 paspausdavome, o greitėdavome ne nuo visų kalnų važiuodami. vis galvoju, kaip kompaktiškai burę vežiotis. vairą jau laikau už apačios, greitėjimas neįmanomas. 18 km atkarpą link nemenčinės išsitaškome kaip tikri vyrai. prasideda kalbos apie kojų traukimą, mėšlungius – žmogiška kalbai tai reiškia žoppa s dvumia „p“. nuo nemenčinės sukame link vilniaus, gaunasi kaip gaunasi, judame kaip armonika su pasitasymais. sostinė jau čia, kabliuojame miesto arterinėmis gatvėmis, o priešais mus automobilių spūstys gryžtančių po darbų piliečių. jau nedaug liko, kantrybės likučiai velkasi žeme. tai ir susukome 115 km per 3:48 val.

p.s. jei pilve tau uraganas, tai padės espumizanas.

vakar važiavau treke, susikėliau pulsą iki negalėjimo. atrodo, išminsi, o pasirodo, kad nė velnio. šiandien irgi pulsą susikėliau, kol alų iš parduotuvės namo partysiau. po pusės bambalio rodo 127/83 54. reikia gi kažkaip prakaitu aplaistytą kelionę nuplauti ir tinkamomis priemonėmis pulsą normalizuoti.

kol saulė dar nenusileido, kol dar matau šešėlį savo akyse. ir tie namų numerių lentelės, vis išlendančios iš tamsos vis gąsdina mane. tamsu, kai gatvėse neveikia apšvietimas, bet tai kur kas mieliau nei šiandien nulūžusi zuoko vilniečio kortelės sistema. automobiliai pernelyg greitai laksto naktinėmis vilniaus gatvėmis, o pėstieji abejingai rūko visuomeninio transporto stotelėse. vilniuje yra daug laisvos vietos, tik ne visi čia randa sau vietą po saule. po truputį dairausi lygumų slidžių ir derinu maršrutą namo, musių spiečius man neleidžia ramiai susikratyti menamą paskutinį bokalą alaus. jeruzalėje atsidarė alaus studija.

vėstant orams sinoptikės televizoriuose pradėjo mūvėti kelnes, o už lango prasidėjo pasibaigęs kalendorinis ruduo su vasariškais žaibavimais ir pavasarinių peršalimų rinkiniu. žiūrint plačiau vien pasipuošusių prekybos taškų neužtenka gerai nuotaikai, o savyje tenka ieškotis argumentų masinės beprotystės įtakai slopinti. gruodis – ko gero pats nemėgstamiausias mėnuo, kaip antonimą pateikiant dažniausiai vartojamam carlsberg alui. lauko oro temperatūrai laikantis nulinės skersinio ribos, žemės trauka tampa vis labiau pakeliama, tad snarglys pagrįstai tįsta link didesnių neigiamų skaičių. toks klimatas jau pradėjo gairinti veido odą ir skatinti rankų kremo paklausą.

apleidžiame kiemus ir šildomės prie sąskaitų už šildymą.