apžvalga

endomondo vs strava – štai kur pasirinkimas. nuo naujųjų metų emigravau iš endomondo į strava. viso to priežastys yra šios, kurios vis brendo ir sirpo, kol atėjo laikas imtis priemonių:

  • endomondo su savo naujinimais ir klaidomis jau pradėjo gerokai įkyrėti, nes panašu, kad šiems dalykams galo krašto nesimato. o tie naujinimai labiau klaidų taisymai, neskaitant vieno didelio, kai priverstinai visiems vartotojams pakeitė išdėstymą ir dėl vartotojų didelio pasipiktinimo, sekančią dieną visiems atgal grąžino, tik naujiems vartotojams padarė „naują“ dizainą. yra klaidų kurios dar dabar neišspręstos jau ilgiau kaip pusę metų.
  • nerodo power meter’io duomenų, o paklausus kas ir kaip, atsakymas gautas kad nerodo ir neaišku kada rodys. supraskite patys kaip norite – taip ir supratau.
  • nėra segmentų – net garmin connect’e jie yra.
  • nėra inventoriaus – batų, dviračių, staklių ir t.t. jie siūlau tai spręsti per #tag’us, bet jie yra naudojami tik paieškoje ir nėra galimybės pažiūrėti konkretaus inventoriaus nuvažiuoto ar nubėgto atstumo.
  • apps’e galiojančios, bet nepratęstos, premium narystės rodymas su įkyriais pranešimais lyg ji nebūtų premium.
  • na ir dauguma kolegų labiau naudoja strava, nei endomondo.

nors strava man nuo pat pradžių nelabai patiko (dėl spalvų taipogi), bet turi tai, ko man trūko endomondo. taip pat atradau ir kitų naudingų funkcijų:

  • grupės, diskusijos.
  • savaitės ir metinio tikslo nustatymas ir jo progreso rodymas;
  • automatinis savo duomenų palyginimas žiūrint kito atleto profilį.
  • grupinis aktyvumas – važiavimas, bėgimas.
  • zwift (virtualios online dviračių varžybos internetu).

bet strava irgi ne auksas:

  • nėra trail bėgimo, skvošo pasirinkimo galimybės.
  • nėra galimybės ėjimo aktyvumui priskirti batelių.
  • nėra galimybės redaguoti aktyvumo duomenų.
  • nėra galimybės nurodyti daugiau nei vieno inventoriaus (pvz.: dviratis ir staklės).
  • nėra #tag’ų.
  • nuotrauką prie aktyvumo galima įkelti tik iš apps’o.
  • brangus metinis mokestis.

o prie strava spalvų jau baigiu priprasti.

  1. laukiu tos dienos, kai sankryžoje nukabins žalias lenteles sukimui į dešinę, nes per perėją pėstiesiems degant žaliai spalvai pereiti tampa sunkiai įmanoma;
  2. vasario mėn. 50-ą dieną žiemines pirštuotas pirštines pakeičiau kumštinėmis, nes su pirštuotomis lauke būti per šalta;
  3. mėnuo be vitaminų – jau pradedu apsiprasti;
  4. adaptuojuosi prie valgymo galva, o ne skrandžiu;
  5. po ilgos pertraukos vėl sutikau neklystančių ir visažinių žmonių. į tokius reaguoju ramiai ir santūriai;
  6. dvigubas pagyrų puodas vis tiek juodas, tik labiau įkyresnis;
  7. pradėjau šerti laukinius katinus. turiu įtarimą, kad ir paukščiai prisijungia;
  8. gaila, kad gėlės taip gerai neauga, kaip svogūnų laiškai indelyje su vandeniu;
  9. nustebino – dešra turi galiojimo terminą;
  10. kaupiuosi nemėgstamiausių veiklų top’ui.

nors mes ir nesame tobuli, bet visi esame netobuli namuose kaupti įvairiausią šlamštą dažniausiai dėl nepaaiškinamų priežasčių, kurių kone visas galima paaiškinti „gal prireiks ateityje“, arba „dėl visa ko“. faktai čia žudo – šlamštas nei dabar reikalingas, nei bus reikalingas vėliau. žiūrime, ką turime.

  • pirkinių kvitai. net ir susivedus kažkur į apskaitą, kurios tikslingumas yra kiaurai nulinis, o tos išlaidos atgal jau nebegrįš. niekas neveda, nors daugelis kaupia ateities kartoms apskaityti. piniginės ir lentynos verčiasi nuo makulatūros, kuri po gerų metų būna išmėžta ir vėl nuo pradžių. nereikia pamiršti ir etikečių.
  • labai panašiai ir su sąskaitomis – už butą, šildymą, dujas, elektrą, televiziją, internetą bei telefoną ir kt. žmonės nepasididžiuoja net segtukus tam užsiėmimui užsivesti, lyg juos kada nors reikėtų vartyti. elektroniniu būdu gautos sąskaitos yra atspausdinamos ir įsegamos į aukso vertės segtuką, kad, šiukštu, nebūtų pažeistas dokumentų nuoseklumas. sekantis žingsnis – popierinio spam’o iš pašto dėžutės kaupimas, sandėliavimas ir logistika.
  • dėžutės nuo visko – batų, indų, kompiuterio, buitinės technikos ir to, kad buvo supakuota ne maišelyje, o dėžutėje. beje, maišeliai taip pat kaupiami, tik užima ženkliai mažiau vietos. tuščių dėžučių nėra kur dėti, bet jų išmesti nevalia, nes tai yra religijos inventorius.
  • nors atrodo, kad dauguma išaugo iš kramtomosios gumos popierėlių ir tuščių alaus skardinių kaupimo, bet dar aptinkamas atvejis, kai žmonės kaupia cd ir dvd diskus. nelabai yra svarbu, kokia informacija į juos įrašyta, svarbu, kaip gražiai jie atrodo lentynoje. modernesnė to versija – knygų serijos, kurių net nesiruošiama skaityti.

nesmirda, bet vietą užima.

labiau, savaičių:

  • orientacinis bėgimas miške – pažintis su kompasu ir žemėlapiu;
  • dalyvavau 10 km bėgimo estafetėje;
  • duatlonas panevėžyje – buvo smalsu dalyvauti;
  • ruduo prasideda įprastais snargliais ir skaudančia gerkle;
  • per savaitę 75 km bėgimo – gyvenime nebuvau tiek daug bėgęs;
  • savaitė poilsio su išsukta koja;
  • xc vis praleidinėju, kaip ir buvau numatęs;
  • mėgstu rudenį.

kada tik akys užmato mūsų policijos pareigūnus, džiugina tik tai, kad jie bent tokie yra ir kad juos pamatyti nėra ypač didelė retenybė. liūdesys su jais yra didelis, o vietinių akys jau nepastebi tai, ką turėtų pamatyti, tik kartais netyčia užkliūna žvilgsnis už mūsų ramybės sargus. juokas juokais, bet pažiūrėkime, kokią pareigūnų atestaciją mūsų respublika vykdo.

  • svorio barjeras senai nebegalioja, o policininkai-vairuotojai savo sunkiais kaulais ir lašiniais perdėm intensyviai dilina tarnybinio transporto padangas, didina kuro sąnaudas, reikalauja didesnio žalios medžiagos kiekio plačioms subinėms į kelnes įsprausti.
  • ūgis taip pat nėra svarbus, nes mes gi ne manekenes renkame.
  • vis tik filmai yra visuomenės atspindys, o storas-žemas ir aukštas-kūdas porininkai mūsuose nėra naujiena. bala to nematė, pas mus gi demokratija, bet iš tolo žiūrisi įspūdingai. nei juoktis, nei verkti.
  • kažin kaip iš tiesų yra su fizine atestacija, nes visi požymiai kalba apie tai, kad daugeliui policijos pareigūnų sunku iš automobilio išlipti, o mes čia postringaujame apie bėgimą ir prisitraukimus prie skersinio. ginklas, elektrošokas ir „bananas“ atitinka visus fizinius normatyvus. visiems ir visada.
  • tie vis per spaudą nusiritantys girtų teisėsaugos specialistų svaičiojimaisi ginklu byloja apie nepriekaištingą psichiatrų darbą ir puikų pareigūnų psichologinį portretą.
  • kultūra. aš nesitikiu, kad jie bus geri kultūros žinovai, bet keletą į šį bei tą reikėtų atkreipti dėmesį: rankos kišenėse, purvini ir nehigieniški drabužiai, apgailėtina batų kokybė, žiovavimas atvira burna, nesibaigiantys pokalbiai mobiliaisiais telefonais, per dureles išmesta ranka, gebėjimas automobilį parkuoti per 2 vietas ir daugelis kitų dalykų, kuriais jie nori atrodyti kietais vyrukais.

palauksime, gal kas pasikeis.