arbata

aš mėgstu arbatą, nes negeriu kavos, nors geriu alų, vyną ir degtinę. dar nuo žiemos vis užsimaišau arbatinį žolelių arbatos „gripolis“, kuris man asocijuojasi su sugrėbtu šienu – tiek turiniu, tiek ir skoniu.

šios dr. e.šimkūnaitės žolelių arbatos, kurią gamina acorus calamus kontora, instrukcija instrukcija vizualiai informuoja apie plaučius ir galvos skausmus ar tai uždegimus, mol vartotojas pats turi suprasti, kad ši arbata, matomai, yra skirtas nuo peršalimo, vartojimo sezoniškumo paminėjimas kiek keistas, neįprastas ir nelabai informatyvus.

gripolis nėra šlykštaus skonio arbata, taip pat ji ir nėra beskonė. jos sudėtyje esantys ramunėlių ir liepų žiedai mane nuteikia teigiamai. arbatos kvape labiausiai atsiskleidžia ramunėlių kvapas, kuris man patinka. net ir užplikinus daugiau arbatos, jos skonis nėra stiprus, todėl aš ją derinu su kitomis arbatomis, kurių skonis yra sodresnis ir stipresnis. na ir trumpai, kokiomis savybėmis pasižymi šios arbatos vaistažolės:

  • ramunėlės – žadina apetitą, gydo skrandžio veiklos sutrikimus, gerina virškinimą ir tulžies išsiskyrimą (diuretikas), veikia raminančiai, yra antiseptikas ir veikia priešuždegimiškai, turi vitamino c, atpalaiduoja spazmus, mažina vidurių pūtimą, skatina prakaito išsiskyrimą;
  • melisa – ramina nervus, taip pat malšina skrandžio ir virškinimo sutrikimus, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį, nuoviras mažina dantų skausmą ir dantenų uždegimą;
  • liepų žiedai (liepžiedžiai) – varantis šlapimą, mažina karščiavimą, gerina atsikosėjimą, pasižymi antibakteriniu ir priešuždegiminiu poveikiu, skatina prakaitavimą;
  • žemuogių lapai – pasižymi priešuždegiminiu ir regeneraciją skatinančiu poveikiu, turi daug vitamino c;
  • erškėčių vaisiai – turtingi vitaminais, laisvina vidurius, varo šlapimą, malšina troškulį, stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, pasižymi antiskleroziniu, kraujavimą stabdančiu poveikiu;
  • šeivamedžių žiedai – skatina prakaitavimą, lengvai laisvina vidurius, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, mažina karščiavimą.

nemėgstu žmonių, kurie nėra patys savimi. jų elgesys net ne kaukė, nes kaukė gali būti tiek neutrali, neigiama arba teigiama. ieškojau žodžių tokiems žmonėms paaiškinti, bet galvoje sukasi tik apibūdinimas – arogancija ir cinizmas. jų kietumas virš ne jų, kitų nuomonės negirdėjimas – tokios savybės tokiems žmonėms yra kertinės. išorėje aš šypsausi, bet ne iš malonumo, viduje aš juokiuosi iš cirko. tokia keista humoro forma, balansuojanti tarp garsinio nx ir pasiuntimo mintyse. jie bando sau prisiklijuoti lyderio kaukę, bet ji net su medsraigčiais prisukta nesilaiko. jie visada yra pikti. nepilnavertis žmogus gyvena savo sugalvotame kvailysčių pasaulyje, kuriame visada teisūs ir rimti patarimai yra labai vertingi, nors juos išgirdę tik nedaugelis sulaiko juoką savyje. aš vengiu tokių žmonių, nes neturiu su jais nieko bendro, turėti taip pat nėra polinkio, man gaila ir laiko. aš juos apeinu, lyg stiprėjantį radiacinį lauką, kuris dar iš paskos vejasi, viliodamas kankanais ir plodamas rankomis. aš užleidžiu jiems perėją, nes nėra vardan ko grūstis, nes aš suprantu, kad laimiu pralaimėdamas, kaip vanduo aptekėdamas kliūtį ir pasiekdamas savo tikslą.

švenčionių vaistažolės gerai žinomą „etno“ arbatų liniją, papildė dar viena arbatų šeima – gamtos gurkšnis, kuri, pasirodo, jau geri metai kaip egzistuoja, nors prieš tai nė viename prekybos centre šių arbatų aš neregėjau. „gamtos gurkšnis“ mane patraukė 2 dalykais: kaina, kuri šiandien už dėžutę šios arbatos (20 pakelių) buvo 1,99 lt, ir švf logotipu – švenčionių vaistažolių fabrikas. proud to be lithuanian, todėl man patinka lietuviška produkcija, kuri, dažniausiai, būna tikrai geros kokybės, o šio fabriko produkcija tenkina mano lūkesčius. šiandien nusipirkau net 3-jų skirtingų rūšių „gamtos gurkšnio“ arbatų:

  • erškėčių vaisiai, raudonėlių žolė ir ramunėlių žiedai;
  • raudonųjų serbentų uogos, erškėčių vaisiai, šermukšnių vaisiai, raudonėlių žolė ir citrinų žievelės;
  • čiobrelių žolė, svilarožių šaknys ir obuolių žievelės.

šiandien degustuoju kitas arbatas, o šias pasiliksiu desertui kitam kartui įspūdžiams aprašyti.

šeštadienis, nors ir vėjuotas, nebloga diena prasieiti, kojas pramankštinti ir galvą nuo sunkių minčių praventiliuoti.kadangi darbe sudaužiau savo senąjį arbatinį (ne šį, o kitą, geresnį, bodum), tai pirmu reikalu patraukiau į akropolį naujojo medžioti. vos tik nosį į gatvę iškišus mane pasitiko automobilių spūstys – nieko sau, šeštadienį, nesimiega žmonėms ir pinigų, matomai, neturi kur dėti. pirmos mano mintys buvo tokios. tik priartėjus prie akropolio supratau – šiandien gi „jamam“ diena vyksta, nuolaidos iki belekiek procentų nuo kur kas didesnės pelno maržos – o kam dabar lengva? tiesa, man patiko jamam internetinė svetainė,nors ji čia ir ne į temą. tai štai, apkvailinti žmonės pirko kas tik po ranka pasitaikė, beveik negalvojant ar to, ar kito daikto reikia, svarbu, kad yra „gera“ nuolaida. įėjus į maxima teko greitai bėgti lauk, nes net prie įėjimo buvo spūstys, o prie kasų jau beveik vietiniais gyventojais patapę pirkėjai.

mane išgelbėjo ermitažas, kuriame buvo visai nedaug lankytojų, o šį nuostabų kinietišką arbatinį įsigijau net už 6.99 lt, kai į bodum’ą panašus arbatiniai kainavo >70 lt. o arbatinukas net su privalumais:

  • kaina, todėl kas 2 metus (jeigu jis tiek laikys) arbatinį galima sudaužyti ir naująjį įsigyti ir vis tiek bus pigiau, negu po 5-ių metų sudaužyti brangųjį;
  • talpa – 1.5 litro, vadinasi jis talpina kur kas daugiau arbatos nei prieš tai buvęs litrinis;
  • neina pritrombuoti labai daug arbatžolių, nes kam gerti nusivėdėjusią arbatą, jeigu galima gerti šviežią ir gaivią;
  • šis arbatinukas yra lengviau išplaunamas, nėra sietelio, kuris strypu prisuktas ir plaunant jį reikia išsukinėti;
  • nėra sąlyčio su metalu, visos dalys pseudo stiklas arba plastmasė.

man patinka prisirpusios arbatos, nes tada aš jaučiu ne tik vandenį, bet ir skonį, kuri galiu sureguliuoti taip, kad skonis ir po gurkšnio burnoje liktų. vakare dirbau, naktinis užsiėmimas vyriškais žaislais, kuriuos pats sau susigalvojau ir jų vergu tapau. savotiška pramoga gaunasi – nei džiaugtis, nei liūdėti. šiandien darbe sudaužiau arbatinį bodum – nemaža netektis, o namie aš mėgaujuosi tik pakeline arbata, nes palaida arbata nemotyvuoja. einu pabaigti gerti savo vėsią arbatą ir sapnuoti apie rytinį darbe žadinantį jos aromatą. kasdienis rytinis ritualas, kuris malonus ne tik karštą vasaros dieną, bet ir lietingą rudens rytą. čefyras veža, ypač traukiant link vidurnakčio. miegoti.