darbas

kas kartą toks pat rytas darbe lydimas tų pačių nepastebimų veiksmų, kurie tapę lyg dantų valymasis ryte. dvigubai užsukta durų spyna kartais palaukia, kol kuprinės skyriuje ieškau tinkamo raktų pakabuko, nes aš pagal juos orientuojuosi. įėjus pro duris pilnai atsidarau langą nakties dvokui išvėdinti. toliau seka sieninio kalendoriaus datos žymės perstūmimas ir arbatinuko įjungimas. nemėgstu tuščio palikto arbatinio. nešiojamąjį kompiuterį prisegu prie stalo ir jam besikraunant išsilukštenu rytinę tabletę ir įsiveriu auskarą į ausį. anksčiau dar užsidėdavau laikrodį ant rankos ir ant kaklo užsisegdavau sidabrinę grandinėlę. namie papuošalų ir papildomo svorio ant savęs aš nenešioju. arbata ir pusryčiams grikių košė.

po viso to jau galima bandyti dirbti.

chaltūra yra samdomo darbo paįvairinimas ir kompetencijos samtis. retas žmogus, kuris nenorėtų arba neturėtų kentėtinai malonaus mokamo papildomo užsiėmimo. netgi tie, kuri namuose yra tapkės ir yra etatinės vaikų auklės, tyliai tamsiame kamputyje svajoja apie įtikinamą argumentą namo grįžti vėliau pasiruošus priekaištus dėl neparuoštos vakarienės. viena kita šimtinė per dieną už samdomo darbuotojo rolę yra teisingas atskaitos taškas, bet subinę vis tiek ko tais niežti ir norisi prisidurti.

vaiką padaboti, dulkes išsiurbti, perdiegti kompiuterį, žolę nupjauti, obuolius nuskinti ir panašūs darbai gali būti vertinami pradedant miltiniais blynais su uogiene, bačka alaus su šašlyku ir baigiant solidžiu kiekiu šlamančiųjų. aš nekalbu apie ilgalaikius projektus, kurių sėkmingą užbaigimą vainikuoja reabilitacijos diena su saridonu. be abejo, ir finansinė išraiška po pagalve arba mokėjimo kortelėje. taip pat nereikia vertinti samdykloje sukurtos vertės, kuri darbdaviui kartais būna ypač pelninga, nors kai kurie specialistai įmonėms yra totalios sąnaudos be tiesioginio pelno eilutės.

likus tik asmenybei ir tiesioms/kreivoms rankoms galima skaičiuoti jų sukurtą piniginį vienetą. vienos dienos chaltūros dydis gali viršyti net ir vieno mėnesio atlygį, todėl tokie momentai būna itin malonūs. ką man iki šiol teko pasiekti yra 1 kilolito ribose.

nagi nagi, žiūrime ką turime – naujos kartos dell poweredge r720 serveris su lenkiška kilme. ne paslaptis, kad lenkuose surinkinėjami dell serveriai, nors dell serverių kaina mūsuose tokia, lyg jie būtų pagaminti už jūrų-marių. bandymo objektas buvo apginkluotas nauju 6-ių branduolių intel xeon e5-2620 procesoriumi, kuris ne iš kelmo skirtas.

o dabar apie viską nuosekliai:

  • išpakavus serverį nustebino 2 maitinimo šaltiniai po 750w. palyginimui galiu pasakyti, kad hp proliant serverius su tokio galingumo maitinimo šaltiniais komplektuoja tik tada, jeigu į juos telpa bent 12-a kietų diskų, o šiame dell’e jų telpa tik 8.
  • serverio priekyje esanti vienos slenkančios eilutės lcd displejus iš pradžių nuteikė teigiamai, bet vėliau ja nusivyliau, nes iš jos tikėjausi kur kas daugiau informacijos.
  • kietųjų diskų dėtuvės metalinės, o ne plastikinės ir atrodo tikrai solidžiai, nors pridėtinės vertės tai nepriduoda, o tik padidina serverio kainą.
  • kaip ir beveik kiekviename naujame serveryje, taip ir šiame – 24 dimm atminties palaikymas, kas yra labai gera žinia tiems vartotojams, kuriems reikia didesnio ram kiekio naudojant 8 gb atminties kaulus, kurie, mano nuomone, yra geriausia operatyvinės atminties kaina per gigabaitą.
  • madinga darosi ir tai, kad tinklo adapteris jau nebe integruojamas ir ne 2 x 1 gb greitaveikos, o modulinis – pagal nutylėjimą daugelis serverių gamintojų komplektuoja su 4 x 1 gb tinklo adapteriais.
  • serverio galinėje dalyje esanti rankena atrodo beprasmė, bet praverčia tais retais atvejais, kai serveris yra montuojamas į spintą ir iš galo jį reikia prisitraukti. maloni smulkmena.
  • serverio užsikrovimas – beprotiškai ilgas, kol jis viską susitikrina, suinventorizuoja savo geležį. nuliūdino.
  • perc (poweredge raid controller) kontrolerio konfigūravimas po hp smart array – kaip diena ir naktis, t.y. visiškai neintuityvus ir nepatogus. čia aš sugaišau per daug laiko, kol jį perpratau.
  • patikusi perc funkcija – ssd ir sas diskų mišrus raid’as, kur pats kontroleris dažniau naudojamą informaciją laiko ssd diskuose. praktiškai testų su tuo neatlikinėjau, bet raid’o konfigūravime toks punktas buvo.
  • nenutolstant nuo diskų posistemės – vieną diską nustačius kaip raid 0, jo dėtuvės lemputė žaliai neužsidega, vis tiek lieka mirksinti oranžinė, kas erzina. su dviem diskais ir raid 1 – žalia žalia kur dairaisi.
  • dar vienas bandymas buvo naudoti ne dell ssd diskus ir tai puikiai pasiteisino – patriot 2,5′ ssd diskas veikė kuo puikiausiai, raid kontroleris jį taip pat matė kaip ssd sata diską.
  • dell openmanage server assistant cd – serverio diegimo diskas, rastas komplektacijoje. panašu į tai, kad jį paleidus kraunantis serveriui, visą jo turinį bando nusiskaityti, o tai laaaaaaabai ilgai trunka, sakyčiau link 10 minučių. totalus fail’as.
  • kitas fail’as kai jis užsikrauna – jeigu iš serverio raid kontrolerio aš jau būnu sukonfigūraves diskus, tai iš šio disko man rodo, kad diskų sistema nesukonfigūruota. kaip bebūtų, hp smart start šioje situacijoje veikia nepriekaištingai – nėra skirtumo konfigūruoti raid kontrolerį iš valdymo disko, ar iš pačio kontrolerio meniu.
  • kone ilgiausiai pasimoviau ieškodamas kaip nustatyti diskus, į kurios aš noriu diegti operacinę sistemą. matyt per daug pripratau prie hp programinės įrangos, iš kurios reikia pasirinkti diskus, į kurios noriu diegti operacinę sistemą. su dell visiškai kitaip – tas pasirinkimas būna tik po serverio perkrovimo užsikrovus windows diegimo langams, kur windows aplinkoje jau reikia pasirinkti, kuriuose diskuose jie bus diegiami.
  • 6 branduolių procesorius ir iš operacinės sistemos matomi 12-a procesorių nuteikia optimistiškai. naujieji intel xeon procesoriai, o šiuo atveju e5-2620 2.0 ghz greičio, veikia iš ties šauniai ir greitai.
  • dell ir naujuose serveriuose tęsia antveidžių liniją, kuri man nepatinka. hp naujieji serveriai taipogi tokiais patapo.

naujieji serveriai su intel xeon e5 procesoriais yra tikrai našūs ir galingi, bet už tą pačią kainą galima įsigyti 2 serverius su intel xeon e3 procesoriais ir dar turėti viso serverio pakeičiamumą.

nesmagu, kai nudiegia širdį. nesmagus tas jausmas, o kvėpuojant, rodosi, ji tuoj išspurdės iš savo lizdo. gerai būtų imtis priemonių, bet žengus keliolika žingsnių gyvenu su kitomis mintinis, į kurias kartais retėjančiu dažnumu įsiterpia širdies dieglys. vieni pataria, kad negerai per daug vartoti magnio, kai kiti keikia save dėl mažų jo dozių sutrauktų kojų. dejonės yra tautinis mūsų bruožas, matyt dar nuo tada, kai kaimynų su arklių galvomis dar nebuvo. užėjo, praėjo ir pasimiršo.

labiau nesmagu, kai tai dažnėja, bet gerai, kad ne sveikatos sutrikimai. šiandien mieguistas žingsniavau, o mano mintys iš paskos vijosi šešėlį, nesugebantį mane aplenkti. kartais būna, kad ir mane aplanko staigus ūpo kritimas. man tai nepatinka. darbe kažko nespėjau, kažkas nesigavo, o dar terminai spaudžia ir demotyvuojantys pokalbiai veda mane iš gyvenimo kelio. keletas laisvų dienų buvo į naudą, bet pasirodo, kad visai trumpam laikui. ir tas miego trūkumas mane sunkia lyg bulvės cepelinų gamybai. neina save net su out of office pašto pranešimu apgauti. vėl reikia verstis per galvą, skubėti ir lėkti.

aš noriu lėto laiko.

guodžia tai, kad rytoj 5-adienis, nors ir lietingas, bet nepriekaištingas. nieko naujo nepasakiau, greitai visi prie darbų.

link savaitgalio mane pradėjo kamuotis pasirinkimo abejonės. tokiais momentais tai jau būna, kad ieškau įvairių priežasčių kažko nedaryti. kauno dviračių maratonas būna tik vieną kartą į metus, o aš jame dalyvavau tik kaip žiūrovas. kažkiek apmaudu. šaltas ir lietingas oras su apatijos prieskoniais mane jau nuo savaitės vidurio buvo apnikusi. galbūt ir dėl, kad šioms varžyboms nebuvau tinkamai pasiruošęs ir gariūnų kalną visiškai pamiršau. įsiklausiau į patarimą:

jeigu apninka abejonės – nedaryk!

taip ir gavosi. sprendimas nebuvo lengvas, o dieną prieš ir kojos sąnarį įsiskaudo, nors širdis sakė važiuoti. keletas blaivių ir pusblaivių pamąstymų ir man sukėlė tokias mintis:

  • sveikata – pirmoje vietoje. jeigu skauda ar yra į tai užuominų, draskytis neverta. kai traumos ir skausmai išnykę, tada galima pereiti prie kitų apsisprendimo punktų.
  • tikslas – bėgu, vaikštau, minu dviratį ir aktyviai leidžiu laiką ne dėl to, kad siekčiau mažesnio skaičiuko bendroje rezultatų įskaitoje, o dėl to, kad man ta veikla patinka ir aš geriau jaučiuosi. savaime suprantama, sportiniai pasiekimai paglosto savimeilę, bet visa tai darau ne tam, kad kažkam kažką įrodyčiau, bet dėl savęs. kažin, ar verta dalyvauti varžybose, jaustis įsipareigojusiam, kai tiesiog galiu mėgautis aktyviu laisvalaikiu, o kai nėra noro ar motyvacijos, ramiai ištiesus kojas pailsėti, negalvojant, kad forma nukris ir kiek varžovų aplenks lenktynėse.
  • prioritetas – gera savijauta, puiki nuotaika, malonus laikas ar mintys apie stipresnius.
  • abejonės – šeštas jausmas mokslu nepaaiškinamas, todėl jo reikia laikytis, o ne ieškoti sliekų.

šiandien rytas buvo 9-ių laipsnių šilumos gaivumo, nors šalta nesijautė. 2 dienos be dviračio įpūtė gyvybės į mano kojas ir tai man leido šviežiai jaustis dviračiu važiuojant į darbą. tad ir nuotaika gera.