kultūra

prisimenant dar ne taip senai buvusias šiltas dienas ir pasivėžinimą dviračiu, užkliūna donorai motociklininkai. būdamas azartišku žmogumi, aš juos suprantu, kad kartais norisi greitai pralėkti ar važiuoti ant vieno rato, bet saugumo nereikėtų pamiršti. vienas iš to pavyzdžių – atrodo tyčia šalia dideliu greičiu pro dviratininką, t.y. mane, pralekiantis dar gyvas donoras. to tikslo aš nesuprantu, nes taip elgtis yra gana rizikinga ne tik pačiam motociklo vairuotojui, bet ir dviratininkui ar pėsčiajam. kartai pasitaiko tokių, kurie prie dviratininkų numeta apsukas, bet jų nėra daug. apie džinsinę aprangą ir važiavimą be šalmų nėra ką ir kalbėti.

posūkių nerodymas, palyginus su šviesoforo rodykle sukti kairėn, yra smulkmena.  įvertinus tai, kad vasaros laikotarpiu daugelis atostogauja ar sėdi kur nors šiltoje baloje, tai eismas sostinėje nėra intensyvus, žinant koks jis kas met būna nuo rugsėjo mėn. 1 d., kai vaikučius reikia vežti į darželius, o darbo liaudžiai pasibaigus atostogoms tenka užsiimti darbo reikalais. nežinau, ar tai sutapimas, bet pažeidėjų, nesilaikančių žalios šviesoforo rodyklės sukti kairėn pusėn, matau jei ne kasdien, tai kas antrą dieną tai tikrai. tauta mūsų išskirtinė, visiems gyvenimo atvejams mes turime pateisinamą priežastį, netgi degančiam kaimyno kluonui. kas tokie tie vairuotojai, kuriems pažeisti kelių eismo taisykles yra kasdienybė?

  • pirmoje vietoje – skubantys į darbą, susitikimą, pramiegoję, tiesiog skubantys ir niekur gyvenime nespėjantys, t.y. tie, kuriems, anot jų, taip elgtis yra teisėta.  nesvarbu, kad nustojus mirksėti žaliai rodyklei, dar 2 autotransporto priemonės nudūmė, „spėsiu ir aš“, nes negi aš koks asilas?
  • visuomeninio transporto vairuotojai – jų vadeliojamas transportas yra sunkiasvoris, jiems nebaisu, kaip nebaisu nusispjauti ant keleivių saugumo;
  • greitosios medicininės pagalbos ekipažai – pažeidinėti ket jiems net nereikia mėlynų švyturėlių, o jų vairuotojų dar nė vieno nemačiau prisisegusio saugos diržo;
  • tie, kurie nerodo posūkio sukti, nes paprasčiausiai jie tiesiog kieti;
  • kietųjų grupei dar priskirčiau tūlus lietuvius, dirbančius ir gyvenančius svetur ir į lietuvą sugrįžtančiais automobiliais tų kraštų numeriais – jiems ne tik ant kelių eismo taisyklių taisyklių nusispjauti, bet ir ant lietuvos įstatymų ir gyventojų, o grįžus pažeidinėti taisykles matyt vienas malonumas;

ateis ruduo, sodininkų ir poilsiautojų grįžimo namo metas, kas tada darysis keliuose? gal vienas iš šios problemos sprendimų galėtų būti policininkas netoli šviesoforo stovintis su racija ir matantis jo parodymus, o kiek tolėliau už posūkio – stabdantis ekipažas. kai kurios vilniaus sankryžos yra video kamerų filmuojamos, todėl įrodymų, manau, pakaktų.

nemažai šaltų žiemos ir karštų vasaros dienų praėjo nuo geros iniciatyvos didinti baudas už posūkių nerodymą. policija gerai įsisavino žiūronus, nes taip yra kur kas paprasčiau užsidirbti – valstybei ir sau. anksčiau populiarūs greičio matuokliai, „fenai“ ir lazeriniai, jau keliauja užmarštin, nes jiems reikia metrologijos sertifikatų su galiojimo periodu, kuris netikėtai ir nelaiku baigiasi, matavimo paklaida ir stacionarių greičio matuoklių atsiradimas įtakoja šį sprendimą. neprisegtas diržas, kur nėra jokios paklaidos ir galiojimo laiko – labai paprastas ir lengvas laimikis policijos pareigūnams, automobilį pasistačius tose vietose, kur vairuotojai važiuoja lėtai – už posūkių, viadukų, kelio remonto atkarpų ir pan. bet tai yra gerai, nes kiek pastebiu, net mikroautobusų, sunkvežimių, autobusų ir netgi lengvųjų automobilių vairuotojai važinėja prisisegę saugos diržus, nes minimali bauda už šį pažeidimą – 100 litų, o dažniausiai rašoma vidutinė bauda, kuri yra 150 lt. pinigų suma nėra jau tokia niekinga, kad ją lengva ranka atiduoti. policininkai šaunuoliai, pripratino vairuotojus važiuoti užsisegus saugos diržus, kaip kad kaunas pripratino praleisti pėsčiuosius.

dar viena neišnaudota niša – bauda už posūkių nerodymą, kurią, labai tikiuos, pareigūnai išnaudos, nes čia net žiūronų nereikia. laukiu nesulaukiu tos dienos, kai tam tikra vairuotojų kasta privalės atrasti posūkių svirteles savo automobiliuose, o kiti, tame tarpe ir aš, nekeiksnos priešais važiuojantį vairuotoją už staigų persirikiavimą kitom juoston be posūkio signalo, kas yra tik vienas iš n+k avaringų situacijų nerodant posūkio. kiekvienas savaip pakelsime tautos kultūrą keliuose.

liks dar su priešrūkinėmis šviesomis išsiaiškinti.

keletas sarkastiškų pastebėjimų apie lyčių vairavimo ypatumus, priežastis ir elgsenos pobūdį:

moterys:

  • turbūt daugelis vyrų 1-oje vietoje pagalvos apie tą patį, bet tai taip pat yra viena iš sekso padėčių ir būdinga moterims;
  • patogu dažytis lūpas, o kadangi namie ruošiantis į darbą ryte poros valandų neužtenka, tenka tai daryti vairuojant;
  • pasidažius lūpas pamiršta užsičiaupti, nes atėjo blakstienų dažymo eilė;
  • ar plaukų spalva čia turi kokią nors įtaką?
  • geresnis smegenų (!) aprūpinimas deguonimi;
  • todėl, kad jų vairavimo mokytojai buvo vyrai;
  • kad labiau patiktų vyrams, nes toks tokį traukia;
  • moteriška logika nepaaiškinama blaivaus proto.

vyrai:

  • ne visuose automobiliuose yra numatytos posūkių svirtelės, ypač bmw markės automobiliuose;
  • tikri džigitai posūkių nerodo;
  • įjungtos priešrūkinės šviesos ne rūko metu ir nerodomi posūkiai kai jų reikia, tiesiogiai proporcinga vairuotojų penio dydžiui, t.y. tuo jis tokiais atvejais yra trumpesnis (ši statistika ne mano surinkta, remiuosi daugumos mano sutiktų internautų atsiliepimais, o iš kur jie tokią statistiką ima – nežinau);
  • dauguma su tokiomis šviesomis net dieną nemato, todėl atitinkamoms įstaigoms reikėtų susirūpinti esamų ir naujų vairuotojų regėjimu;
  • jiems patinka dažniau keisti priešrūkinių lempų lemputės, galbūt tai jų hobis arba silpnybė;
  • jie nežino, kaip tas šviesas išjungti;
  • o kam reikia rodyti posūkius?
  • tai yra vienas iš ne tik išsižiojusių vairuotojų moterų viliojimo būdų;
  • vakarais miestuose praretinus veikiančius gatvių apšvietimo stulpus jie taip stengiasi kompensuoti gatvių apšvietimą.

p.s. nieko asmeniška