metafora

džiovyklės vandeniu užkrauta skalbyklė nesispyrioja, o kantriai laukia įjungimo momento. jai minčių dėl turinio nekyla, bet išretėję kojinių kulnai nėra skalbimo pasekmė. patirtis byloja, kad atsarginė kojinė užantyje nėra strategiškai blogas ėjimas, o gyvenimo skeveldros didina įvairesnių pavienių kojinių asortimentą. nors vienišos kojinės yra visapusiškai sveikos, dalis porotųjų giminaičių kokybė yra gyvenimiška. nors kojinės nėra naudojamos bėgančio čiaupo vandenio garsui slopinti, visų jų laukia audinio retėjimas. jau pamiršau tuos laikus, kurių gal net ir nebuvo, kad kojų pirštai džiūgautų atvira ventiliacija, bet tai ne viena abiejų pusių silpna vieta. lyg tyčia snargliai puikiai laikosi nosies zonoje, nors kojinės nėra linkusios užsilaikyti prie skalbimo mašinos būgno. keista, kad jos ten nesiporuoja, nors galėtų daugintis.

galvoji, kad skalbi kojines, o iš tiesų skalbi savo gyvenimą. prakaitas, dienos dulkės, spaudimas ir emocijos yra chemiškai apdirbami, kaip atitinkami ligoniai gauna savo kasdienes protines injekcijas. visos į veną, o veikia smegenis.

skalbi ir skalbyklė staiga sustoja.

lygioje vietoje įkristi iki pažastų dar reikia sugebėti. lygioje duobėtai asfaltuotoje. nemesk kelio dėl takelio, o bet praraja tarp kelio praradimo nenugalimai artėja. reikia pagalvoti, kaip neišlipus iš duobės tą kelią reikia pamesti. kad reikia, aš tą žinau, nes ir kubile vanduo laikui bėgant žaliai nusidažo ir antytės nekelia letenų net nusičiurkšti. reikia kapanotis lauk, kol šūdas neatvėso, nors yra, kas karštų anglių vis įmeta. rekomenduojama tos šilumos rankomis negraibyti, nes bus žaizdos kaip pernai metais. skauda ranką, bintuoji galvą. miške pavojinga, apie tai net pasakos vaikams byloja, šlaitai ir prarajos su smėliuku tik ir gundo neatsargius lengvatikius sprandą nusisukti.

praraja artėja.

nors mes ir žmonės, o neretai gyvūnai yra žmogiškesni už mus. yra žmonės, yra žmonių ir yra žmonėms. žmonės, kurie nesisveikina, bet visada yra kažkas blogai. ta sveikata visiems yra būtina, nors ne visiems yra svarbi. ambicijos, kurios didesnės už šešėlį. prekybos centrai yra kultūros lobynas, nes juose net kaimynai kitose kasos pusėje sveikinasi. teigiamos darbdavių mechaninės kultūros savybės. yra žmonės ir kiaulės akimis, dažniausiai protiškai kurtieji, sugebantys pinti vainikus ir taip vilioti naivuolius. mes stebimės, kaip nepažįstame dešimtmečiais pažintų žmonių, o nesenos pažintys mums ugdo paranojiškai atsargiais. yra rūpestingų ir nuoširdžių, kurie perspėja ir pataria, atgnybia dalelę savo molio, kurį prilipdai prie savo kūno ir kuris jau tampa savu, nors kitokiu. žmonės, kurie gyvena pagal pareiginę instrukciją ir negali paimti kito numestos šiukšlės. lengvi ir vėjavaikiai žmogeliukai sugeba uždegti ir sukurstyti linksmą mitingą prisiminimams atkurti ir naujiems sukurti.

aš klausau, nes nenoriu išplėstinių laiko diskusijų apie tai, kaip reikia lyginti baltinius, kuria ranka laikyti šauktą ir kaip sveikai maitintis. tas pašiepas kartais pagaunu už rankos. tyla – gera byla. ir aš ne viską matau, ką mato kiti, bet aš stengiuosi suprasti ir išgirsti kitus, įsiklausyti ir būti šiltam, kad atėjus laikus galėčiau tiems žmonėms padėti.

gėlių nedalaistymas virto paskenduolių skaičiavimu, todėl bandau gaivinti. dėmesys vis dar pabėgęs lyg rujojantis šuo, belieka tvarkytis su laiko trupiniais. bent kartą į mėnesį paimama kreditinė kortelė galėtų būtų su trimis nutrintais apsaugos skaičiais, nes kitaip sunku susiturėti. panevėžy šiandien oras atvėsęs, o mano galvoje verda fukušima. trupiniams laiko per daug, reikia juos užimti, kad dyki duonos nevalgytų. vienas protinis varžtelis, iš tų 32-jų, labiau prisisuko, pradėjo veržti, o kiti pradėjo birti, o pro plyšius skersas vėjas pučia. būtų smalsu susipažinti su knarkimo dažnio amplitude keičiantis metų laikams, kurie darosi vis labiau pažįstami. kažin, ar kitą koją į karstą pats įsikelsiu, ar įkels kiti? – reikia kalibruoti regėjimą raudoniems taškams, nors reikėjo jau senai.

įvairiais būdais mažinu trintį ir šiurkštumą, nors nereikia būti aklu, kad nematyti vilties ir tikėjimo. praeities snargliai ant piršto galo skanūs būdavo, bet tik savi ir tai susijęs tik su mechaniniais veiksmais. artimi giminaičiai, kurių akys per tiltelį nesusieina, ir tiems reikia rožinės spalvos. laisvalaikis ir pramogos kažkaip nedera, kaip juokingai atrodo dviejų kairių kojų išsireiškimas. iš tų kelių akivaizdžių teplionių nesinoriu išsitepti, nesvarbu į kurį langą bepažiūrėčiau. aš nedarau tų mankštų, apie kurias man reikia daugiau nei pagalvoti. šiandien guminės mintys vėsta ir lėtina koordinaciją ir tai yra tinkamas pavyzdys priemonių neveiksmingumui. baltos gulbės šiandien nelesinsiu, kaip jai ir priklauso.

nesinori būti žąsimi.