mityba

dieta – sunkus reikalas, o ar protingas galima daugelį traktatų parašyti, iš kurių visi bus teisūs ir tuo pačiu klaidingi. nesuklysiu sakydamas, kad dieta yra religija, psichologija, darbas ir laisvalaikio leidimo būdas. kartais užplaukiantys kvailumo debesys mane pakursto imtis šios veiklos.

marinuoti burokėliai ir žirneliai su kukurūzais man jau senai pabodę, tai į tą žolių sąrašą dar ir žalius kopūstus su kalafiorais įtraukiau (veganu būti neketinu). keleto dienų naujovė žolėdžių racione – kukurūzų burbuolė, kurias smagiai čiauškindavome būdami moksleiviais tarybinių kolūkių laukuose.

kaina parduotuvėse so so, 1-1.5 lt už vienetą, o daug jų prisikimšti neina. internetas sako, kad ši daržovė gerokai šlamštinė, neskaitant kelių vaistinių savybių, kuriomis, vienokiomis ar kitokiomis, visi pasižymi. esmė čia yra kalorijų kiekyje (vertinu konservuotų kukurūzų atžvilgiu) ir tai, kad valgant kukurūzų burbuolę vis galvoju už kiek laiko teks iškrovos procedūrą, kartu su kitais maistais, padaryti (kas irgi nėra blogai atlaisvinti skrandį ir kitą vietą nuo perteklinio kiekio).

žmonių kalba kalbant, veganizmas yra sunkesnė vegetarizmo forma. buvo laikas, kai siautėjo jehovos sektantai, dabar įsibėgėja veganų virusas. prisimenant žmonijos kilmę, mes esame purvini medžiotojai, mėsėdžiai iš prigimties. žmonės tokių religijų sąrašą kaip krikščionybė ar islamas, įtraukė ir maisto religijas. nors visai nesenai laisvalaikio pokalbis būdavo apie darbo problemas, tai dabar kalba pradeda suktis kiek dobiliukų vienas kitas suvalgė. demokratijos sąvokos interpretavimas individo gyvenime, matomai, luošina visuomenę distrofikais, anemikais ir man tapatinasi su savižala bei tais, kurie savo organus iš po apsiausto demonstruoja. o dalykus vadinkime tikrais jų vardais – veganai yra karvės.

kiekvienas savaip kraustosi iš proto ir nesupranta, kad lėtiškai krausto ir aplinkinius, brangius žmones. dar vienas ego kraštutinumas.

jau kuris laikas ieškau baltarusiško hematogeno pardavimo taškų, kad galėčiau įsigyti ir palyginti kartu su lietuvišku miečio produktu. šiais metais paragavęs baltarusišką produktą iš karto pasakiau – man jis buvo skanesnis ir saldesnis už lietuvišką produktą. lietuviško hematogeno (gamintojas – miečys) pilni visi prekybos centrai ir vaistinės, o štai su kaimynų alternatyva tikrai šnipštas. iš tiesų nemažai laiko sugaišau ieškodamas kur galėčiau įsigyti baltarusiško ekzon hematogeno, kuris netyčia buvo užmatytas norfa prekybos bazėje. ta proga padažnėję mano apsilankymai ir kitose norfa parduotuvėse parodė, kad baltarusiškas hematogenas prekyboje būna gan retai – arba jį greitai išperka, arba jo per mažai atsiveža. dar viena vieta, kurioje užtikau ekzon hematogeno – senukų prekybos centras. senukai iš manęs dėl to gavo pliusą, nors lankytis tenai manęs oi kaip netraukia.

be didelio pliuso skoniui kaimynų produktui, pateikiu ir palyginimo lentelę, kurioje kaimynų hematogenas visuose kokybiniuose punktuose nusileidžia lietuviškam. baltarusiškas hematogenas dar būna įvairių skonių, bet klasikinis man labiausiai patiko.

šiuo metu maxima vykdo miečio hematogeno akciją, kurios metu kaina iš 2,19 lt pasikeitė į 1,59 lt. pastebėta, kad vaistinėse tas pats hematogenas kainuoja netoli 3 lt. ne akcijų metu pastebėjau, kad beveik visada baltarusiškas hematogenas yra pigesnis už lietuvišką.

blogas įprotis prieš miegą niokoti šaldytuvą, tik man smalsu, ar man vienam taip? šio ilgalaikio įpročio per kelias dienas neatsikratyti, net pats to nepastebėdamas mechaniškai tai atlieku ir tik po to save pagaunu už rankos – pala pala, ir kas gi čia vyksta? sprendimas tam yra, gal kiek ir nepraktiškas, bet yra – tuščias šaldytuvas. aš daug ir dažnai nevalgau, ypač darbo dienomis, todėl vakarai man būna maisto odisėja. daug prisikimšti nėra gerai, jau vien nakčiai, nes organizmas užsiima maisto apdorojimu, o ne jo poilsiu. dažnai girdimas „nuo 20:00 nevalgau“ man skambai kaip savęs apgaudinėjimas, motyvacinė priemonė“. iš dalies tai veikia, nes formuojamas įprotis, pakankamai stiprus argumentas atsispirti pagundai, o ankstyvas miegas tą pagundą maksimaliai sumažina.

bet ar gyvename tam, kad kentėtume ir sau malonaus neleistume? alkis tapatinamas su diskomfortu, silpnybe, o aš tokiu būti nenoriu, todėl kartais ir kemšu maistą, ko pasekoje 15 min. sotumo, 2 val. sunkumo skrandyje ir dienos savęs ėdimo, kad neužsisega kelnių saga.