politika

tarybinis filmas, kur garbės žodis išsprendžia konfliktą. pagalvojus, dabar net tokio išsireiškimo nebeliko. iš žmonių lūpų ir galvų dingusi sparnuota mums indikuoja apie žmonių moralinį degradavimą. pasikeitusi socialinė santvarka ir demokratija atnešė naujų idėjų, kuriomis gyvensime dar negreitai. žmogaus teisių sąvoka tapo juodų darbų alibi, o pareigoms vietos galvoje nebelieka. nenoriu tikėti, kad demokratija yra nedirbant gauti didesnes pašalpas už dirbančius, o darbinantis išgirsti „kokiai partijai tu priklausai?“ šlykštus tos demokratijos atspindys lietuvos politikų veiduose, nes jeigu jiems viskas galima, vadinasi kažkiek galima ir mums. kokio šūdo dabar vertas garbės žodis?

peštynės dėl politinių postų jau senai nieko nestebina, o politinių figūrų partinės orientacijos keitimas yra sumanių žaidimų tarpinis rezultatas, kurį pagrįstai galima lyginti su populiarėjančiais burbuliatoriais. politinės saulės ir giedro minimalaus 4-urmečio sezono nedrumsčia partijų narių ir seimo atstovų įstatymų pažeidimų gausa, atsispindintys mažiau patiklių rinkėjų akių atspindžiuose su kartėlio ir nusivylimo išraiška. bevardžių partijų ringe dominuoja rietenos kai tauta laukia sprendimų priėmimo.

politinės pastilės ir postringavimas apie teisėtus tautos lūkesčius tarp savęs didina prarają, o partijos imasi ir naujų politinių vingrybių savo politinei įtakai stiprinti. tėvynės sąjunga-lietuvos krikščionys demokratai paskutiniu metu pradėjo stebinti ne tik dar esamus savo šalininkus, bet ir visą politinę rinką.

rokas žilinskas, kurį vadinti žurnalistu būtų nepagarba šios profesijos atstovams, konservatyviems lietuvos rinkėjams įrodė, kad gėjams ts-lkd partijoje taip pat gali būti šilta. netradicinė seksualinė orientacija, kurios toleravimas labiausiai tiktų liberalių pažiūrų politinėms partijoms, rado vietą kone konservatyviausioje politiniame lietuvos partiniame judėjime, kuris pasisako už tradicinę šeimą ir jos kuriamas vertybes. ar nebūdamas sportininku gali tikėtis vietos nacionalinėje krepšinio rinktinėje?

uždaroji akcinė bendrovė, religinis judėjimas, politinė partija – visi tokie patys verslo vienetai, siekiantys savo užsibrėžtų tikslų.

tikslas pateisina priemones (kardinolas rišeljė, xvii a.)

bei

tikslas pateisina niekšybę (makiavelis ir jo pasekėjai, xv a.)

tampa pagrindine politinių partijų tylia kryptimi, viena nuo kitų besiskiriančia tik sugedimo laipsniu. tautinis identitetas ir jo kryptingas puoselėjimas, kaip viena iš ts-lkd stipriųjų savybių, atmerktomis akimis buvo sutryptas vardan stipresnės politinės įtakos tikėtinai net 3-jų milijonų gyventojų neturinčios valstybės valdyme. valdemaras tomaševskis, lietuvos lenkų sąjungos narys, kuris savo kalbomis žeidžia ne vieną net ir silpnai patriotišką lietuvį, randa politinį prieglobstį tautiškumu turėsiančioje dvelkti tėvynės sąjungoje-lietuvos konservatorių demokratų gretose, kurios sprendžia partijos judėjimo kryptį. saujelė tremtinių ir politinių kalinių ligotais pensininkų balsais kartu dar gali išgauti kelis stipresnius decibelus, o atmintis apie istorinį palikimą lieka vis rečiau atverčiamose knygose.

skaldyk ir valdyk (senovės romėnų politinis principas)

skaldančiųjų apstu – kazimieras uoka, rokas žilinskas, valdemaras tomaševskis, šešėliniai ts-lkd indėlininkai, religinės figūros. matomai dauguma, nepriklausomai nuo politinės orientacijos, sutaria dėl vieno – politiniai vėjai tautai nepalankūs.

keistai žiūrėjau į beraščius blog’ų autorius, bet dabar jie man kitokie. renkantis iš beraščių ir veidmainių rašytojų, renkuosi beraščius, kuriuose aš matau žmones, o ne politinį verslą, savanaudiškus interesus, nukreiptus asmeninių poreikių tenkinimui. veidmainiai, tikslingai dirbantys savo tikslo link. nors aš ir nedaug laiko leidžiu blogosferos erdvėje, pasidalinsiu viena mintimi:

rudas kaip šūdas, bet musės neapgausi.

nesakau, kad visada yra lengva atskirti pelus nuo grūdų, bet visais atvejais tai apsimoka. kaip ir politikoje – kuo daugiau apsišikęs, tuo didesnis pilvas, o bmw vairuojami su pimpalu.

kasmet vis išradingesnės politinės rinkimų technologijos ne vardan rinkėjų gerovės, o vardan jų pačių grobio, o mes vis tikimės, kad šitie bus prisivogę ir dirbs tautos labui. nesibaigiantis mūsų naivumas ir politikų pinigų paskatintas marketingo kampanijų įvairumas.

  • žemės traukos ir makulatūros prie žemės plėšiamos pašto dėžutės – ir a4 formato, ir atvirutės stiliaus, ir kaip knygelė. kai kurie net į vokus įdėję ir užklijavę. matosi, kad padirbėta iš peties.
  • naglesni nepatingėjo ir sms žinučių atsiųsti, nors patys nieko nežino, o gavėjai lyg tyčia yra tik iš to miesto, kurie politikas kandidatuoja. ypatingai retas sutapimas.
  • elektroninis paštas, televizija ir miestai, išpuošti retušuotais politikų veidais – čia jau kasdienybė.
  • socialiniai portalai, pažinčių svetainės ir visa ta erdvė, kurioje yra galimybė vartotojui tiesiai pateikti žinutę – linkedin, facebook, one.lt ir t.t. tam tikslui labai gerai naudojamos fiktyvios facebook grupės „paspausk ir pamatyti“, turinčios ne vieną dešimtį tūkstančių narių.
  • skraidantys dirižabliai, naktį net prožektoriaus apšviesti, kad tik akį pritrauktų, dėmesį atkreiptų. iki šiol dar nematyta akcija.
  • pilni sustojimai kartu su žmonėmis belaukiančių visuomeninio transporto. kone visi sustojimai pasipuošę politikų veidais, apsirengę su kostiumais ir kostiumėliai, šąla kartu su rinkėjais. vargšeliai. night riders.

šiais metais pastebėjau ir pajaučiau asmeninio komunikavimo tendenciją – jeigu anksčiau matydavau tik politinių partijų pavadinimus, dabar jaučiu partijų narių tiesioginį priėjimą prie rinkėjo.