sveikata

simptomai visų panašūs – skaudanti galva, silpnos kojos ir nenoras eiti į darbą, o pažiūrėjus pro langą ima krėsti drebulys. kaip visada tos pačios mintys kur mano protas buvo vakare, kai ryte jau šaukštai po pietų. vakarinis arbatos kaušas su medumi ir viltimi, kad ryte bus geriau nei praeitą kartą, paguldo ant menčių jau tą pačią dieną, kai reikės anksti keltis. o būna tokių rytų, kai galva blaivi, bet turinys verdantis – nieko gero nežadanti aukštesnė nei įprastai temperatūra, o kaulų laužymas objektyviai sako viena – čia ilgam.

su laiku ateina patirtis ir nuojauta, kada tie džiaugsmai jau artėja. tada išmoksti dėti visas pastangas tam išvengti, kai mintys sukasi tik apie tą brangų ir prarastą laiką sergant. mano veiksmai būna tokie:

  • arbatos, arbatos ir dar kartą arbatos. galima ir vandens, gal net ir geriau, bet vanduo šaltas ir nuo jo greitai atšimpa liežuvis. vandenį sunku normuoti, o vėsdama arbata gurkšnojama po truputį ir kas kartą galima pasidaryti vis kitokios arbatos. saikingai medus yra yra gerai. galima gerti ir kisielių, bet tai geriau daryti per kalėdas.
  • antras dalykas – imuniteto stiprinimas. dabar daug ligų, kurioms reikia laiko, o ne antibiotikų. tokie jau tie virusai. vitaminas c visada geras ir pigus dalykas, kuriuo galima nesaikingai piktnaudžiauti, tik šį kartą žaidimui su tabletėms nėra laiko. net ir 1 gramas ar daugiau nepadės, bet 2 ampulės į veną per dieną daro stebuklus, o jeigu kartu dar puslitris fiziologinio tirpalo su gliukoze, tai akys pradeda regėti naujas spalvas, o po keletos dienų savęs jau neina atpažinti – eina sau kokia gera savijauta būna.
  • miegoti naktį, per pietus, po darbo ir prieš naktį – reikia laiko regeneraciniams procesams ir smegenų ląstelėms nuo veiklos atitrūkti. kūnas prašosi poilsio kurį mes privalome suteikti.

po nidos klimato praėjo savaitė ir viena diena, kai visą tą laiką užsiimu tuo, apie ką net galvoti nenorėčiau. kaip lavinti kantrybę aš jau žinau, o kaip aštrinti abejingumą dar esu paieškose, nes vienas mūšyje ne karys. aš gyvenu sveikatai kenksmingoje terpėje, kuri pilna pagundų ir kurioje kefyro deficitas. jaučiuosi lyg landšafto dizaineris, bandantis suderinti šaldančius įvairiaspalvius skysčius su kieta konsistencija mažame pavidale man dar nematytos formos. arsenalas dar neišsemtas ir turi potencialo improvizacijai. mano palėpėje tvenkiasi cholesterolio pilni debesys, kurių negaliu išvėdinti, nes negaliu individualiai su savimi pabūti ir sudėlioti veiksmų plano. sunku būti neįgaliam, kai negalia varžo minčių laisvę.

sėdžiu skaudančia koja ir skaitau knygą apie bėgimą. štai taip.

pasitaikydavo, kad jau itin reti mano užgėrimai, ryte atsiliepdavo veidrodžiui, kuriame būdavo patižęs tipas pajuodusiais paakiais. tai vadinama pagiriomis. vaizdelis pobaisis, bet reikia eiti į darbą personalo gąsdinti. kitą dieną viskas daugmaž vietoje, gyvenimas tęsiasi. visa tai turi logišką pagrindą, kai vakare kilnojamas bokalas, bet kai toks atsikeli po blaivaus vakaro, tai darosi neramu. negana to, tuo tas rytas neapsiribojo.

rytas po varžybų prasidėjo nuo vakaro, kai išvakarėse jau po varžybų skrandis keistai urzgė ir iš lėto pūtėsi, nors maisto persirijimo nebuvo. vakare, prieš miegą, skrandį palepinau mezym tablete, dėl viso pikto, ir ėjau ilsėtis. ta naktis man prailgo, nes pilvas pūtėsi ir aš lyg balionas paryčiais kabėjau palubėje. baltoji gulbė man nepagelbėjo, nes nebuvo kuo ją maitinti. neramaus miego naktis ir rytinis veidrodis buvo trumpi – paakiai juodavo ir dar labiau temdė mano bemiegę nuotaiką. prie to pačio dar pilvą stipriai skaudėjo. bus bėdos.

ne pats geriausias pirmadienio rytas prasidėjo endoskopija – nelabai miela procedūra tokioje konsistencijoje. vėliau echoskopija, kraujo tyrimai. tą dieną džiaugiausi išvengęs kolonoskopijos, bet jos data sparčiai artėja (dėl savo paties sveikatos). džiūvėsių dieta su vandeniu. antradienio rytas prasidėjo identiškai – pamėlę paakiai ir pilvo skausmas, dėl kurio pusę nakties nemiegojau. beveik -4 kg rezultato taip pat nedavė. vizitas pas gastroenterologą, chirurgą ir vaistinės apyvartos padidinimas 170 lt. labai nesiplečiant – padidėjusios kepenys ir blogi kepenų kai kurių tyrimų rezultatai, vadinasi kepenys padarė atboi.bet kaip visada yra dar ir bet – skaudėjo man tai ne pilvą, o pilvo apačią, o ten tai ne kepenys, o jau žarnynas, kurie vienas su kitu susiję. gerai, kad aišku, kas čia pas mane negaluoja, bet reikia rasti ir priežastis, o jos, ne tik mano vieno galva, yra šios:

  • įtampa, stresas, pervargimas ir nedamiegojimas;
  • fizinis nuovargis;
  • sporto papildai – aminorūgštys, angliavandeniai ir gliutaminas. manau, kad čia pagrindinė mano negalavimų priežastis, t.y. apsinuodijimas jais.

paskutiniai keli mėnesiai man buvo intensyvūs – ypač daug treniruočių dviračiu, bėgiojant ir lankantis sporto klube, varžybos kiekvieną savaitgalį, o paskutinius 2, net po 2-3 per savaitgalį. nepaslaptis, kad tuo metu vartojau ne vien tik vandenį. įdėmiau pasiskaičius apie aminorūgštis ir angliavandenius (kalbu apie sportinius papildus), radau ir šalutinį jų poveikį, nors visur taip gražiai ir tik teigiamai apie juos rašo. o poveikis toks – didelis kepenų ir inkstų apkrovimas.

pavartojus receptus, tame tarpe ir essentiale forte, situacija pradėjo lėtai taisytis į gerąją pusę – po dviejų dienų pilvo srities apačios skausmas pradėjo lėtai lėtai mažėti, o po 5-ių dienų beveik dingo. praėjus savaitei ratilai po akimis dar likę, nors savijauta jau gera ir naktimis galiu miegoti.

atsikočiojau. padariau išvadas dėl sportinių papildų vartojimo.

sėkmingai prekybos centrus siaubiantys kraštiečiai neapsieina ir be vaistinių teikiamų paslaugų, kurios įsigudrino savo pirkėjams pasiūlyti tuos pačius pirkinių krepšius kaip ir visos krautuvės. vis daugėjant savitarnos vaistinėms daugumai ne lygis yra pirkti po vieną pakuotę tablečių ar mikstūros, kurios dar ir labai gražios ir puikiai žiūrisi namie gulėdamos ant lentynėlės. namie padariau savo vaistinėlės inventorizaciją ir pasidalinsiu man būtiniausiais nereceptiniais medikamentais:

  • vitaminas c po 500 mg. įprastai vartojamas kai pasitaiko po ranka ir tikslingai vartojamas prieš alkoholio gėrimą, einant miegoti ir ryte atsikėlus. laiko patikrinta priemonė, leidžianti ryte matyti maksimaliai natūralią saulę;
  • saridon arba apap, skirti galvos šviesinimui malšinant skausmą. aš nesikankinu – jeigu skauda galvą, išgeriu tabletę ir skausmas pasitraukia, nes man gaila prarastų valandų ar net visos dienos;
  • aktyvinta anglis arba smecta, kurie padeda tais ypač retais atvejais, kai apsinuodiju maistu ir tais dažnesniais atvejais, kai apsinuodiju alkoholiu. dažniausiai vartojami ryte, gerai išsivėmus ir esant lyg kūdikio silpnumui;
  • naujas mano atradimas – mezym, virškinimą pagerinanti priemonė. man, kaip maisto vergui, mezym padeda greičiau virškinti persirijimo turinį ir per naktį atliekas sėkmingai konvertuoja į šūdą. puikia liekninanti priemonė po rytinio pasėdėjimo ant puodo;
  • paracetamolis gelbsti nuo karščiavimo, mažina temperatūrą ir nėra būtina pirkti su juo brangių mišinių, kai galima pigiai gryno įsigyti;
  • klijuojami pleistrai yra nepakeičiama priemonė susižeidus ar prisitrynus nuospaudą.

visi kiti medikamentai, vaistai, man nėra tokie būtini, kaip aukščiau išvardinti, bet tai nereiškia, kad jie nėra reikalingi.

4. medikamentai ir jų kaina

lietuvoje dažniausiai yra naudojama 1, 3 ir 5-ių hialurono rūgšties injekcijų į sąnarius programa ir skiriasi tik vaisto koncentracija ir tūriu. nemėgstu dūrių ypač ten, kur jų mažiausiai norėčiau, todėl pasirinkau vieno dūrio programą, nors dabar rinkčiausi 3-jų injekcijų programą, kad vienu metu būtų leidžiamas mažesnis vaistų tūris. 5-iems badymams tikrai nėra motyvacijos. pasirinkus vienos injekcijos programą, atitinkamai vienu metu yra suleidžiamas ir didesnis vaistų kiekis, todėl man buvo parinktas croma synocrom forte one, 4 ml. dvigubai mažesnės dozės šio vaisto kaina yra ~377 lt, tai investiciją į vieną koją reikia dauginti iš 2, o kojos – dvi.

5. injekcija

priėmus sprendimą belieka jį realizuoti, ypač kai vaistai jau buvo užsakyti, o injekcijos data suderinta. visa procedūra yra nesudėtinga: veiksmas vyksta operacinejė, be kelnių, bachilai ant kojų, ant operacinio stalo paguldomas gulėti ant nugaros, abi kojos plačiai ir smarkiai dezinfekuojamos spiritu. procedūroje be manęs dalyvauja ortopedas-traumatologas ir slaugytoja (medicinos seselė). gulint reikia atpalaiduoti kojos raumenis, kad dūris vyktų sklandžiai. pirmo dūrio kojai man tai sunkiai sekėsi, o su kita buvo paprasčiau, ypač kai slaugyta puikiai dirba savo darbą užkalbėdama dantis ir nukreipdama dėmesį nuo kojų. pats dūris nėra skausmingas, tik nemalonus. dūris ilgai netruko, tikrai neprailgo, tik po jo prasidėjo gan greitas kojos aplink sąnarį maudimas, keistas skausmas ir kelio pūtimas. visa tai išplito per sprindį žemiau ir aukščiau dūrio vietos, o jausmas nemalonus. pirma mintis, kad skausmas toks, lyg gerai susimušus ir skausmui atlėgstant. kitai kojai nemalonumas ir diskomfortas buvo lengvesnis ir mažesnis, galbūt dėl to, kad vaistų injekcijos metu buvau labiau atpalaidavęs kojų raumenis. visos procedūros metu buvau labai įsitempęs, nes buvo neramu. po procedūros dar keletą minučių pagulėjau, apsiraminau. ant dūrių vietų užklijavus pleistrus galėjau po truputį savo jėgomis judėti, ypač gavęs tabletę nuo skausmo.

6. poinjekcinė reabilitacija

judėjimas kojomis buvo „sunkus“ dėl maudimo jose ir vidinio atsargumo, todėl injekcijos dieną stengiausi tai daryti kuo mažiau. vairavimas automobiliu buvo sudėtingas, nes kojos buvo per daug jautrios jų lankstymui ir pedalų minkymui. sekančią dieną situacija kur kas geresnė, vaikščiojimas jau beveik nevaržomas, tik abiejose kojose pakinkliuose jaučiamas nemažas tempimas. prieš injekcijas buvęs kojų maudimas dar likęs, bet, iš pažiūros, šiek tiek mažesnis.

stebiu situaciją, po keletos dienų bandysiu lengvai lipti ant dviračio.