transportas

noriu gyventi karoliniškėse, nes troleibusas nr. 9, kuriame aš sėdžiu, ten ir važiuoja. šiltas lenkiškas solaris, pilnai pateisindamas savo kilmę. pagalvojau, kad paieškos sistemos 9-eto nesuindeksuos, nors filmas „9“ įvertintas tik 7-etu, kai aš jam mažiau devynių balų neskirčiau – rekomenduoju visiems pažiūrėti, animacinis filmukas su gilesne mintimi. man patiko į darbą eiti 9:00 ir išeiti po pietų biurų vitrinose matydamas daugiau nei po 9-ias valandas dirbančiųjų veidus, pats svajodamas kaip ant dviračio 9-is prakaitus lieju. vasara patinka ir tuom, kad devintą valandą vakaro dar būna diena. 9-as troleibusas šildomas, nepalyginsi su 9-ių minučių laukimo šlapiame ir šaltame ore šlapiomis kojinėmis. neskaičiuosiu, bet jaučiu, kad 9-as sustojimas kaip tik mano išlipimo vieta. keista, bet autobuso 9-u maršruto numeriu nėra. eisiu aš jau miegoti, nes organizmas reikalauja 9-ių valandų miego.

toliau kalbant apie „T“ formos sankryžas, konkrečiai – juozapavičiaus g. ir kalvarijų g. sankryžą, tai yra ta vieta kurioje piko metu galima pamatyti ištisai nesibaigiančių bukapročių vairuotojų virtinę. šioje vietoje stovi šviesoforas (nors daugelis, važiuojančių kalvarijų g., jo net nepastebi), kuris turėtų gelbėti iš juozapavičiaus g. išvažiuoti link žaliojo tilto. deja, bet taip nėra – kalvarijų g. pradėjus kimštis prie holiday inn viešbučio, nesvarbu, kad juozapavičiaus g. jiems dega žalia šviesa, o važiuoti priekin nėra kur, jie būtinai turi atsistoti viduryje sankryžos tam, kad visiškai suparalyžiuoti iš juozapavičiaus g. einantį eismą. tokiai moliai dar rodo į priešais stovinčius automobilius, mol anie moliai, trukdo jam į priekį pavažiuoti. kelių eismo taisyklės (ket) sako, kad į sankryžą negalima įvažiuoti, jeigu nebus galima laiku užbaigti manevro. rezultatas toks – tokie vairuotojai į priekį pavažiuoja keletą metrų ir uždaro eismą juozapavičiaus g. srautui, ko pasekoje šį ketvirtadienį 4-is šviesoforus vietoje prastovėjau – nė vienas automobilis negalėjo pasukti kairėn link žaliojo tilto.

labai džiaugiuosi, kad valdžia padidino baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nes kitos auklėjamosios priemonės nematau.

žieminiai batai „as is“ ant kojų ir kostiuminiai bateliai kuprinėje – taip aš stoviu visuomeninio transporto sustojime ir laukiu 5-ias minutes vėluojančio vielabraukio. stotelė kiaura, pūga pučia kur tik nori ir kaip tik nori, priverčianti mane būti mediniu ir įsitempusiu, kad savyje sulaikyčiau kiekvieną šilumos giją. stoviu, nekrutu, nekvėpuoju ir galvos nesukinėju – lauke šalta. mano troleibusas yra mobili sustojimo pavėsinė, nešildoma, ir pučia tik pro atveriamas duris keleivių įlaipinimui ir išlaipinimui. atsisėdu prie lango, stengiuosi prie jo nesiliesti, nes atsisėdus prie praėjimo, būna numindžiotos kojos. nepatogu ir nemalonu, ypač kai jos medėjančios nuo metalinių transporto grindų. pro duris vis lipa lyginis kiekis kojų, aplinkui girdisi asinchroniškas nosių šnirpščiojimas, o aš sėdžiu ir mintimis vilioju prie savęs keleivius, kurie užstotų pro duris į vidų besiveržiantį šaltą skersvėjį. už lango kelininkų nevalyti keliai ir rytinės transporto spūstys, o man ramu, nes man vairuoti nereikia. mano sustojimas ir įkvėpęs oro maunu pro duris, už kurių mane negailestingas vėjas kiaurai ir be gailesčio švitina lyg rentgeno spinduliai. darbe užplūsta šiluma, stoviu ir absorbuoju teigiamą temperatūrą.

žmogus, kuris daug vaikšto kojomis (nes man tai patinka), vairuoja automobilį (esu priverstas dėl mobilumo) ir naudojasi visuomeninio transporto paslaugomis (patogu ir pigu), pastebiu, kaip tobulėja eismo reguliavimas vilniaus mieste ir kaip kaune tai stovi vietoje. o tobulėti visiems yra kur, tik bet kokiam tobulėjimui yra reikalingi resursai – kartais laiko, o dažniausiai – finansiniai. keliai vilniuje nėra blogi, po truputį remontuojami, kaip ir renovuojamos dideles automobilių spūstis generuojančios sankryžos.

paskutiniu metu man užkliuvo dvi „T“ formos sankryžos, netoli viena nuo kitos ir abi sugebančios sudaryti milžiniškas automobilių sangrūdas ne tik piko metu, bet beveik ištisu dienos metu:

  • s.žukausko g. ir ulonų g. sankryža. važiuojant s.žukausko gatve šioje sankryžoje pasitinka šviesoforas, kai jam uždegus žalią šviesoforo signalą, didžiuma vairuotojų suka kairėn (dešinėn pusėn sukant yra žalio rodyklė) ir tuo pačiu žalia spalva dega pėstiesiems, todėl į kairę pusę, pasukti spėja tik keletas automobilių, o s.žukausko g. jų lieka net ir po kelias dešimtis.
  • apkasų g. ir kalvarijų g. sankryža – analoginė situacija, tik pėsčiųjų čia kur kas daugiau, o sukimui kairėn skirtos net 2 eismo juostos. pėstieji sėkmingai (kartais, matyt, ir nelabai) realizuoja jiems degančią žalią šviesą, kai tuo tarpu automobiliai laukia geltonos ar raudonos šviesoforo spalvos.

sprendimas tam yra labai paprastas ir jis realizuotas kalvarijų. g. ir konstitucijos pr. sankryžoje – pėstiesiems žalia spalva dega trumpiau, nei kad automobilių eismui. perprogramavus aukščiau paminėtų intensyvaus eismo vietų šviesoforus, būtų kur kas patogiau važiuoti šiomis gatvėmis. tikiuosi, kad su laiku taip ir bus.

prisimenant dar ne taip senai buvusias šiltas dienas ir pasivėžinimą dviračiu, užkliūna donorai motociklininkai. būdamas azartišku žmogumi, aš juos suprantu, kad kartais norisi greitai pralėkti ar važiuoti ant vieno rato, bet saugumo nereikėtų pamiršti. vienas iš to pavyzdžių – atrodo tyčia šalia dideliu greičiu pro dviratininką, t.y. mane, pralekiantis dar gyvas donoras. to tikslo aš nesuprantu, nes taip elgtis yra gana rizikinga ne tik pačiam motociklo vairuotojui, bet ir dviratininkui ar pėsčiajam. kartai pasitaiko tokių, kurie prie dviratininkų numeta apsukas, bet jų nėra daug. apie džinsinę aprangą ir važiavimą be šalmų nėra ką ir kalbėti.