sportas

jau įprastai ir nuobodžiai – gariūnai, ant dviračio 3:18val., numintas atstumas 72,52km, svoris po treniruotės – 81,00kg (kol kas mažiausias šiame sezone). atrodo neturėtų kilti nei minčių, nei klausimų – sėdi ir važiuoji, bet vis dar atrandu naujo (tik nežinia, ar ilgam):

  • važiuojant į kalną stengiuosi žiūrėti 2-3m. į priekį, nes kai matai, kiek dar kalno liko – jėgų tai neprideda;
  • jeigu važiuojant atsistojus jau esu vikresnis, tai apleidau mynimą įkalnėn atsisėdus – tam reikia daug fizinių pastangų, vadinasi dar vienas momentas, kurį reikia treniruoti;
  • smagu treniruotis dviese, ypač jeigu jėgos apylygės – vienam važiuojant pirmam, kitas pasitempia ir bando neatsilikti, o pirmą ant uodegos kabantis dviratininkas skatina palaikyti jam beveik maksimalų važiavimo tempą;
  • man dar treniruotis ir treniruotis iki normalios formos.

šiandien neiškenčiau ir nusipirkau vitargo elektrolito 2kg (nemažo dydžio kibirėlis), nes savąjį jau buvau sunaudojęs – ar citrinų skonio, ar vynuogių, tas vitargo man visas vienodai kisielius. jeigu vienam važiavimui reikia 70g, tai turėtų užtekti 28-iems kartams.

po 1-ojo kėlinio argentina prieš meksiką laimi 2:0. šiame futbolo čempionate teisėjams jau tapo įprasta klysti – pirmasis brazilų įvartis neturėjo būti įskaitytas, nes pakartojimas aiškiai parodė – buvo nuošalė. 2-as kėlinys – tolimas argentiniečių įvartis į viršutinį vartų kampą, rezultatas jau 3:0. brazilų gynėjų klaida prie savo vartų ir rezultatas švelninamas – 3:1, tokiu rezultatu rungtynės ir užbaigiamos. meksika važiuoja namo, o argentina ruošiasi ketvirtfinaliui.

negana to, kad anglija su jav sužaidė 1:1, tai vokiečiams sugebėjo pralaimėti net 4:1, nors iš tiesų rezultatas turėjo būti 4:2, nes vieno anglų įvarčio teisėjai neužskaitė, nors jis turėjo būti įskaitytas, nes kamuolys, atšokęs nuo viršutinio virpsto į žemę atsitrenkė jau vartų viduje, ko jie tuo metu nepastebėjo. rungtynės smagios žiūrėjimui, o anglų gynybos visiškai nebuvo – vos ne žaidimas į tuščius vartus. to pasekoje anglai pakuojasi lagaminus ir juda namo, nes jiems šis pasaulio futbolo čempionatas jau pasibaigė.

matyt nelabai smagu žaisti, kai lauke +3 laipsniai šilumos, bet pietų afrikos respublikoje, kur vyksta fifa 2010 čempionatas, tokie žiemiški orai. bet tai nesutrukdė brazilams laimėti prieš šiaurės korėjos futbolininkus, kurie net pasų neturi – kaip senais sovietiniais laikais, ar ne? brazilai žaidė gražų, taktišką ir tikslų futbolą, tik pabaigoje atsipalaidavo, todėl iki 2-ojo kėlinio pabaigos likus kelioms minutėms, į savo vartus praleido įvartį. brazilams buvo būtina pergalė, o korėjai – bent vienas įvartis, kad nebūtų nulinčiuoti komunistinio režimo. brazilų žaidimas buvo gražus – technika, tikslumas, manevrai, perdavimai, suderinamumas – visa tai sako, kad jie – tikri savo amato žinovai. pelnyta pergalė!

italija su paragvajumi sužaidė lygiosiomis, 1:1 – italams, kaip praeitais čempionais, visai ne lygis sužaisti lygiosiomis su pietų amerikos valstybe. žaidimas man patiko: paragvajus žaidė kultūringai ir ramiai, o italai stebėtinai ne karštakošiškai. pasirodo, afrikoje, kur vyksta fifa pasaulio futbolo čempionatas, dabar yra žiema, temperatūra svyruoja ~16 laipsnių šilumos, o žaidžiant šias rungtynes, 1-ąjį kėlinį pliaupė lietus – visai kaip ši lietuviška vasara. 2-ame kėlinyje jautėsi, kad paragvajų tenkina lygiosios, o italų – ne, todėl šio kėlinio beveik visas veiksmas vyko prie paragvajaus vartų. nors, kaip ir spėjau, rezultatas buvo 1:1, aš vis tiek sirgau ne už europiečius.

beje, dar ir nusidėjau – nors ir pirmadienis, bet atsidariau raudono vyno, nes lauke lyja, o dviratis graudžiai stovi prie lango ir laukia šiltų bei nelietingų dienų.