šiandien iškėliau kojas iš namų pasivaikščioti, šiltu oru pakvėpuoti ir realiai po balas dar pabraidyti nuostabiais sostinės šaligatviais besimėgaujant nuo jų nuleistu sniego, kuriam nutirpus šaligatviai patapo balomis ir gyvūnų ekskrementų laidojimo vieta. negana to, kad nėra kur kojos pastatyti, kad batų neprisemtum, bet sausesnės (ne tik) vietos dar ir apšiktos keliais sluoksniais, ko pasekoje balos gražiai tamsios rudos spalvos. bandau save pateisinti, gal tai smėlis, kuris buvo barstomas ant slidaus ledo miestiečių kaulams apsaugoti, bet ne – kvapas viską išduoda.

prisiminiau anksčiau matytą socialinę reklamą, kuri man labai patiko:

iš tiesų, tik keletą kartų esu matęs žmones su maišeliais. galima būtų pabandyti paspėlioti, kodėl toks reiškinys mūsuose dar neprigijęs:

  • ką žmonės pagalvos;
  • kaip aš čia dabar su maišeliu, kažkaip neįprasta, keista;
  • neturiu maišelių, o juos reikia dar pirkti (mokėti pinigus) ir žinoti kur juos įsigyti, o be to dar jų ir daug reikia;
  • dar rankas išsišūdinsiu;
  • smirda, tai kaip aš nešiu;
  • o jeigu tryda?
  • kiti nenaudoja, tai kodėl aš turėčiau;
  • mano šuo nešika;
  • nepastebėjau, kada jis tai padarė;
  • augintinį vedžioju kai būna tamsu, todėl neina surasti;
  • kalbėjau telefonu, todėl nebuvo kaip.

matomai, priežasčių visada atsiras, jeigu nebus tam noro ir motyvacijos stengtis visuomenės gerovei, o ne vadovautis kvailių bandos jausmu.

paskutiniu metu šiek tiek domiuosi populiariais lietuvos bloger’ių tinklaraščiais ir mane žavi tas lietuviškas jų kuklumas – „vieni iš įžymiausių lietuvos bloger’ių…“. na gal jie ir įžymūs, bet kuom tai negaliu suprasti:

  • paskutinė žinutė ~3 mėnesių senumo – jaučiasi užmestas darbas, pasikeitę prioritetai ir nedingusi didybės manija;
  • turinys – jo vertinti nereikia, bet įdėti žinutę vien dėl to, kad nebūtų toks didelis tarpas tarp jų – tinginystė ir apsileidimas;
  • galbūt tai bus ir man, bet elektroninio žiniaraščio rašymas, ar tai būtų blevyzga, ar rimtesnis analitinis rašinėlis, atima nemažai laiko, juo labiau kai apie tai nesinori net pagalvoti, juo labiau prisėsti;
  • nuo mus supančios aplinkos ir pačių entuziazmo priklauso, kiek laiko mes gebėsime savo mintimis dalintis su internautais – vieni rašo dėl savęs, jausdami tam malonumą, kiti gi – kad išgirstų ir kitų nuomones ir galėtų apie jas padiskutuoti, ne pa(si)pykti ar įsižeisti;
  • mano pastebėta, kad didybės manija serga jauni rašytojai, subrendusiems ir solidesniems ponams tai labiau atrakcija ir atitrūkimas nuo darbų, galbūt šeimos, t.y. galimybė nuimti stresą;
  • savo bloguose tik jiems priimtinų komentarų palikimas, t.y. cenzūra, visa kita – per bortą. labai juokingai-graudžiai tai atrodo, kai taip elgiasi save „grandais“ įvardinantys asmenys. natūraliai kyla klausimas – kam tada iš viso leisti komentarus? kad autoriams negadinti sau nervų ir ramiau miegoti, siūlymas būtų tokią funkciją automatizuoti, rašant komentarą pasirinkti „neigiamas komentaras prieš svetainės autorių“ arba „aš jį myliu“, tokiu atveju ip adresas būtų įtrauktas atitinkamai į black arba white shit’listus.

daug jų nėra – vibe ir blakė, jaunimui jie patinka, o pastarasis, kaip matosi ir iš jo turinio, dar ir į verslą orientuotas. tiek vienas, tiek ir kitas – twiter’io atmainos mūsuose, tik kad šaltos tokios. vibe nėra reklamos, ko ne[pasakysi apie blakę, kurioje dalis turinio taip pat reklama. kaip priemonė reklamai abu šie įrankiai neblogai tinka, kiekvienas turi savo auditoriją su metų skirtumu. vibe laimi neprivaloma registracija, bet pralaimi nestabilumu – jau ne pirmas kartas, kai ši svetainė neveikia, kartais po kelias valandas, kartais net ir dienomis. blakės darbingumo sustojimų nepastebėta, bet ji tiesiog nedžiugina savo sąsaja su vartotoju. backlink’ų skaičiumi laimi vibe: 1964 prieš 487, bet nusileidžia pagerank rodikliu: 3 prieš 4 ir alexa traffic rank’u: 685.788 prieš 817.899 (kuo mažesnis, tuo geriau). tai sako tik viena – reklaminį spam’ą reikia talpinti abiejuose, pradedant blake – paieškos sistemos gerai indeksuoja abiejų čiulbėjimo svetainių turinį. matosi, kad blakė juda į priekį – reklama ir nuorodų trumpinimas, ko nėra vibe – galbūt jiems to ir nereikia? vibe – sustojusi laiko mašina, kuriai arba judėti į priekį, arba konvulsiškai egzistuojant projektą bandyti palaikyti kitų projektų dėka, arba užsiimti juo rimtai ir pozicionuoti kaip garsiausią čiulbesį.