beblogindamas užtikau naujieną, kad 03.27 yra tarptautinė teatro diena ir ta proga okt teatras bilietus į artimiausius savo spektaklius parduoda po 15lt. artimiausia buvo komedija „vaidinant auką“, kuri nelabai jau komedija buvo – labiau renginys su turiniu tarp eilučių. jeigu internete režisieriaus oskaro koršunovo gerbėjai nežino, kokią žolę jis rūko, tai šis spektaklis neturėjo išskirtinių detalių, nebent distrofikę baseino lankytoją, kuri šoko su maudymosi triko (atrodo, dar ir celiulitą mačiau, bet galvos dėl to neduočiau nukirsti). panašiai kaip ir vilnius-dakaras, taip ir šis yra paremtas ne turiniu iš esmės, kaip vientiso siužeto ir minties atsekamumo, bet pavieniais juokeliais, iš kurių vieni labiau juokingi, o kiti tiesiog banaliai įgrisę. kaip dabar mėgstama, taip ir iš teatro spektaklis remiasi erotika ir gašlybe – ar iš tiesų ir moterims tai patinka? negaliu pasakyti, kad patiko, bet ir kad nepatiko taip pat – toks šiaip sau, labiau nuobodus nei prikaustantis dėmesį, 2-ą kartą neičiau.

įžanga į renginį. perkrautoje vilniaus miesto teatro aikštelėje zuja automobiliai bandydami rasti bent kokį tarpą, kad įkisštų savo ratuotą pasididžiavimą – kas borteliais, kas ant žolytės, kai kuriems ir buferių apsilamdyti negaila buvo, vietoj to, kad už kelių šimtų metrų esančioje beveik tuščioje aikštelėje prie vilniaus koncertų ir sporto rūmų – ponais esame mes gimę. informacinėje spektaklio skrajutėje buvo parašyta „1-os dalies vaidinimas“, o iš tiesų buvo dvi dalys po 1,5 val. – galbūt anksčiau ir buvo vienos dalies, bet ne dabar. žiūrovų naglumas su mobiliaisiais jau daugelio nestebina, bet sėdėjimas svetimose vietoje – tai jau įžūlu. ateina ir atsisėda lyg niekur nieko ir šlanga apsimeta, nes matomai ne visi bilietai buvo sėdimoms vietoms įsigyti.

po renginio kaip įprasta – grūstys prie rūbinės ir bandymas rūbininkui kuo greičiau į rankas įbrukti savo drabužio identifikacinį metalinį numerėlį.

po truputėlį adatėlės nuo kojų ir rankų lipa aukštyn link galvos pusės. šiandien iš viso gavau 6-ias adatėles – po vieną kažkur į ausį, po vieną į ranką ir po vieną į koją. į ausį kai dūrė tai beveik neskaudėjo, tik prisiminiau, kad atrodau turbūt kaip šapro, kur jam iš ausų plaukai auga. rankos vietoje dūrė truputėlį link alkūnės aukščiau tos vietos, kur laikrodžio apyrankė eina ir apatinėje (vidinėje) rankos pusėje. šis dūris nebuvo gilus ir skausmo taip pat nebuvo. į kojas dūrė truputėli giliau ir dūrė išorinėse kojos pusėse šiek tiek aukščiau pėdos „kauliuko“ – dūriai buvo gilesni, todėl ir jautėsi labiau.

pastebėjau, kad po truputį atsiranda kantrybė nejudant ramiai išgulėti, ko labai trūko per 1-ąją procedūrą. šiandien paklausiau ramios muzikos su delfinų krykštavimu, pamasčiau apie darbus, kuriuos dar šiandien reikia nuveikti, ir laikas baigėsi. bet vis dar einu „gydytis“ su baime ir nerimu, o šiandien buvo ta diena, kai pusę gydymo seanso jau praėjau – liko dar 5 kartai.

akupunktūra, 1-as seansas

akupunktūra, 2-as seansas

akupunktūra, 3-ias seansas

akupunktūra, 4-as seansas

periodiškai mes renkame prezidentą, atstovus į seimą, taip pat mums būtinas ir miesto meras. ir visais šiais atvejais mes išreiškiame savo politinę nuomonę, nors nebūtinai pažiūras. kartais nueidami prie rinkimo urnų mes tikimės savo favorito pergalės ir už jį sergame. mes norime tikėti demokratija ir teisingumu, kad mūsų išrinktieji vykdys savo numatytą rinkiminę politiką ir mes vis naiviai tikime, kad tai nebus populistiniai veiksmai į savo pusę pritraukti rinkėjus – kas dainomis, kas buteliais su alkoholiu, o kas paprasčiausiais pažadais. marketingas įvairius, priklausomai nuo tam skirto biudžeto, o iš kur jis ir kaip jis – niekas nežino, nes pinigai yra ir juos reikia įsisavinti. visuomenė tai žino, jaučia, o ugnies nebūna be dūmų. kad kaltų nėra, tą jau suprantame net 20-imt metų, nes per tą laiką mes, kaip gyventojai, daugiau praradome, nei kad gavome – čia galima minėti ne vieną sandorį, kuriame argumentavo šešiaženkliai ir didesni skaičiai – mūsų argumentai prieš juos per silpni.

iš tiesų mes balsuojame už asmenybes, kurios lemia partijų populiarumą, nors ne visas jas ir pažįstame – šis pilietis jaunas, gal nevogs, bus sąžiningas ir nepamirš mūsų senų pirdžių, dažnas iš mūsų aklai juos pažymime. mes tikime viliamės jais. ar ne laikas būtų mums subręsti ir atsikimšus ausis išgirsti realybe atsijungus nuo partijų propagandų? kiekvieni rinkimai į seimą mums negyjančios nuospaudos gydymas per mažais batais – paksai, šustauskai, zuokai, valinskai, sacharukai ir karaliai – kas tiesiog „be ateities“, o kieno duona raikoma finansinių ar politinių skandalų virtuvėje. nekoreliuoja šie žmonės su tautos banaliu noru – gyventi geriau ir vogti mažiau… vogti iš lietuvos jos gerove, švaistyti lietuvai skirtus europos sąjungos pinigus, skatinti ekonomiką, didinti darbo vietų skaičių – sąrašas nėra trumpas. kad ir ką berinktume, niekas negarantuos mums, kad mūsų pasirinkimas mums bus ištikimas, o šis pavyzdys tikrai nėra vienintelis.

neužtenka vien tik mylėti lietuvą, reikia tokiais ir būti, dieną naktį, galvą dėl meilės pametusiais.

škias, po trumpojo savaitgalio atsipūtus reikia toliau tęsti reabilitaciją. šiandien gavau 6-ias adatėles prie kryžkaulio, nugaroje, po 3 kiekvienoje stuburo pusėje. vienoje pusėje jos beveik neskausmingai smigo, o kitoje priešingai – visos 3 buvo ženkliai skausmingesnės, bet ne tokios skausmingos, kaip praeitais kartais. paveikslėlyje šias vietas pažymėjau raudonai. anot daktarės, į šią vietą smeigiamos adatėlės „atpalaiduoja“ žmogų, suteikia jam ramumo ir lengvumo, jį nuramina.

kiek supratau, kad pagal mano atsakymus į savijautą iš praeitų kartų, ji nusprendžia vietas kur toliau jas smeigti, t.y. tokiu atveju kiekvienam pacientui kursas būna visiškai asmeniškas ir tik jam pritaikytas.

akupunktūra, 1-as seansas

akupunktūra, 2-as seansas

akupunktūra, 3-ias seansas

žmonės, mokslininkai ir šiaip žemės gyventojai, kurie galvoja, kad alus yra blogis – smarkiai klysta, nes iš tiesų alus gelbsti gyvybes. įdomumas slypi tame, kur 4-ą valandą nakties galima gauti nusipirkti alaus ir dar bambaliuose? matomai, altruizmas buvo stipresnis už naktinį alaus kablį išgerti.