sportas

tai štai, besiruošiant kauno maratonui, su visais besiruošiančiais dalyvauti pasidalinsiu specialisto rekomendacijomis, kurios jums ir jūsų dviračiui padės maksimaliai sumažinti trasoje jūsų sugaištą laiką.

Lenkiu galvą prieš tuos atletus, kurie jau lieja prakaitą, besiruošdami Kauno maratonui. Kad jūsų prakaitas būtų prasmingai spaudžiamas, jums leidus,  paturtinsiu jus klasikine išmintimi.  Truputis teorijos ir po to, pateiksiu konkrečias rekomendacijas, kaip racionaliai pasiplanuoti pasiruošimą ir  važiavimą, varžybų dieną.

Atliekant bet kokio sunkumo darbą,  vyksta baltyminių struktūrų ardymas ir išsiskiria šiluma, tam kad neperkaistumėm, pasileidžia aušinimas t.y. prakaitavimas. Kuo sunkesnis darbas-pasipriešinimas, tuo daugiau baltyminių struktūrų suardoma, o išsiskyrę metabolitai ir turimų resursų stoka, sąlygoja mūsų nuovargį. Taigi, distanciją sudaro trys dalys, važiavimas lygia vietove, važiavimas įkalnėn ir važiavimas nuokalne.  Važiavimas lygia vietove – reikalingos tipinės aerobinės ištvermės savybės, stajerio savybės. Didelė širdis, daug sukaupto glikogeno kepenyse ir lėtas raumenynas. Važiavimas įkalnėn ir į nuokalnę – reikalingos sprinterio savybės. Greitas raumenynas, sukauptas glikogenas raumenyse, tolerancija laktatui.

Patarimas – pramynus keletą ratų, nuspręskite kur jūsų silpnoji vieta – ar važiavimas lygia vietove, ar įkalnė. Kai žinosit kur jums sunkiausia, tokio tipo krūvis ir turėtų dominuot treniruotėse. Arba lygumos, arba įkalnės-nuokalnės.

Kokį gėrimą reiktų pasirinkti, rekomenduoju:  Vitargo+Electrolyte (citrinų skonio). Lėtai skylantys angliavandeniai neduos staigios energijos, bet turėsite pakankamai energijos ir ilgą laiką. Dar prieš važiuojant, išgerkite apie 200ml. likus 20 min. iki važiavimo ar starto.  Po to tiesiog malšinkite troškulį.

Jei trūksta ištvermės lygia vietove ir daugiau dėmesio skiriate tokio tipo treniruotėms, rekomenduoju: likus 40min iki važiavimo  išgerti Anticramp, Inosine ir likus 20min. Iki treniruotės kartu su gėrimu, išgerti paskutį Animal Nitro.  Ir kas valandą važiavimo, sučiulpkit po tabletę Carbonex. Tai jums leis važiuoti greičiau ir ilgiau. Tokios treniruotės galimos kasdien. Tik stebėkit elektrolitus. Baigus važiuoti atsigaivinkit mineraliniu vandeniu Vytautas, atstatysit druskas.

Jei trūksta jėgos ištvermės ir greitumo, važiuojant į kalną-nuokalnę ir daugiau dėmesio skiriat tokio tipo treniruotėms, rekomenduoju: likus 40min. iki važiavimo  išgerti Anticramp, Acid Killer, jis vartojamas dienos eigoje, tikslas yra mažinti rūgštį, šarminti organizmą. Kas valandą važiavimo, sučiulpkit po tabletę jau minėto Carbonex ir baigus treniruotę kartu su gėrimu, išgerti paskutinį Animal Nitro. Tokios treniruotės galimos kas antrą dieną arba kas dvi dienas. Kaip minėjau pradžioje, sugriaunama labai daug baltyminių struktūrų ir joms atstatyti reikalingas laikas. Energetika atsistato jau ir po 30val., o struktūros kur kas ilgiau. Todėl Animal Nitro (kuriame yra nepakeičiamos AR ir šakotos BCAA) vartojamos po treniruotės. Jei to nepaisyti, važiavimas į kalną bus ta priežastis, dėl kurios jūs netilpsit į nustatytą laiką.

Vitaminai – siūlomi vitaminai greičiau priskiriami adaptogenų klasei. Jie palaikys jūsų imunitetą ir  leis lengviau priprasti prie krūvių. Vienas tokių yra Greens (pastaba – kam ženšenis kelia kraujospūdį, vartodami šį papildą, būkite atsargūs).

SC Linija treneris Linas Bartaševičius

adaptuojame toyota frazę sau ir sakau, kad dviratis yra šios vasaros mano favoritas – laisvalaikis ir sportas, viena iš atsipalaidavimo ir poilsio formų, šalia kitų egzistuojančių. šiandien įveiktas 31km, jėgos jau grįžta. vienas iš mano mėgstamų kelionės atkarpų – vingio parke esantis kalniukas, į kurį reikia minti stovint ir taip 3 ratukus ir tris kartus. 1-asis – easy way, 2-asis – kojose jaučiamas aštrumas, o 3-iasis kaip iškramtyta kramtoškė – nei guma pavadinsi, nei burbulus pūsi. smagus momentas, malonus nuovargis. pravažiavau ir rotušės aikšte – jaučiausi kaip google street view – platus apžvalgos ratas, daug judančių elementų, didelis automobilių ir kiek mažesnis pėsčiųjų eismas. šiandien šiltas vakaras, todėl jau su 4-iais marškinėliais darosi šiltoka, o vingio parke jaučiasi vėsuma ir žibintų šviesos trūkumas. kita maloni atkarpa, kurios pirmąjį kartą neįveikiau, yra ukmergės g. kalnas, kuris man ši kartą pasidavė, nors teko ne kiek fizinių jėgų atiduoti, o kiek kantrybės ir ištvermės. nors nesenai dviratuką ir tepiau, jaučiasi grandinės ir žvaigždžių tarškėjimas, todėl reikės dar šiek tiek patepti.

mieste dviratininkų daug, o pėsčiųjų – dar daugiau, netgi grįžtant namo pusę dešimtos vakaro – automobilių srautas ukmergės g. tikrai didelis, lyg visi jie benamiai būtų ir gyventų ant ratų lyg kokie benamiai. todėl nugaroje taip pat reikia akis turėti – savo paties saugumui. jaučiu, kad vokiečių g. greitu metu užsipildys lauko kavinukėmis ir bus galima pasėdėti, paplepėti, vyno ar alaus pagurkšnoti, papildomų kalorijų organizmui pasemti. reikia tikėtis, kad šią savaitę orai nesubjurs ir bus galima dar vieną-kitą dešimtį kilometrų susukti, taip pasiruošiant kelionei dviračiu į paskaitą kaunan.

p.s. grįžtant namo akyse vis reklaminiai stendai su alumi šmėžavo

ką gi, ką gi, dviračio sezonas tęsiasi ir buvo tęsiamas vakar, ko pasekoje net šiandien nėra jėgų. jėgos po truputį gryžta, forma gerėja, nors tai šiais metais buvo tik 2-asis mano išvažiavimas, kurio metu buvo praminta 47.7 km ir buvo važiuota jau mano „pagrindine“ atkarpa, o ne „mažuoju“ ratu. primenu, kad nereikia pamiršti namie padaryti mankštos, nes man jos nepadarius, tai labai jaučiasi kojoms – tai traukia jas arba nudiegia. nusipirkau dviratininko akinius, tai akims problemų nebuvo jaučiama, nors vėjas, kaip ir praeitą kartą, buvo labai stiprus ir ypač yra jaučiamas leidžiantis nuo akropolio ozo g. link kuro aparatūros ant geležinio vilko g. viaduko – ten reikia vairą jau laikyti.

vakar matomai šiek tiek persistengiau, nes:

  • 2-ą kartą šiais metais tiek numinti truputėlį žvėriška, nors sėdimąją skauda mažiau nei buvo tikėtasi;
  • vietomis reikėjo dviratį keletą žingsnelių pasinešti, tai jau geriau buvo ant jo sėdėti ir pedalus minti, nes jėgų tiek ėjimui, tiek ir nešimui buvo mažiau nei nulis;
  • vingio parke vietoj įprastų 2-jų užvažiavimų į kalną, važiavau 3 kartus ir jautėsi, kad jėgų tam yra;
  • šį kartą į ukmergės kalną jau „įlipau“, tik teko tai daryti senuoju šeškinės vienpusiu keliuku, kur žiema automobilių vairuotojai yra linkę kamščius apvažinėti;
  • kiekvienas rimtesnis pagreitėjimas ar jėgų atidavimas minant stovint, momentaliai taip jaučiasi raumenims, kad kartais net toks jausmas būna, kad net „vabaliukai“ kojomis bėgioja, nors kvėpavimas jau beveik adaptavosi;

pradėjau laisvalaikį 18:00, tai automobilių gatvėse buvo tikrai daug ir nesvarbu, kad aš važiavau miesto pusės link – truputėlį dar baugoka važiuoti gatve tokiame sraute. grįžti vakare namo, kai jau tamsu, darosi vėsu, o per batų ventiliacines angas jaučiamas šaltis.

mindamas pedalus svarsčiau:

  • kam joti pagrindinę (didžiąją) priekinę žvaigždę, jeigu norimam greičiui palaikyti užtenka ir vidutines;
  • kuo dažniau minsi atsistojęs, tuo labiau dėvisi grandinė, žvaigždutė ir guoliai, bet kai kuriems dviratininkams tai yra neišvengiama;
  • kaip minimum grandinę būtina pasitepti, bet ne per daug, nes tada tepalai taškysis ir ant dviratininko, kaip maximum – guolius ir mazgus po kiekvienos žiemos;
  • padangas reikia prisipūsti iki reikiamos ribos, nes per mažai pripūstos padangos – sunkiau minti, nors ir minkščiau.

ir nereikia prieš dviratį per daug prisikimšti pilvo maistu!

foto iš asmeninio archyvo

ką gi, ką gi, nors rytas buvo ir apsiniaukęs ir smarkiai vėjuotas, bes aš nepabūgau ir atidariau dviračio sezoną! dviratuką teko apžiūrėti, pasitvarkyti:

  • pirmas darbas – nuvalyti dulkes ir purvą, tam panaudojau stiklų valiklį ir skudurėlį iš senų marškinėlių;
  • toliau susireguliavau stabdžius, teko įtempti tiek priekinį, tiek ir galinį stabdžių troselius, nes mano dviratukas dar ne su diskiniais stabdžiais, bet tai nereiškia, kad jis yra blogas ar prastas – gal tik šiek tiek mažiau madingas;
  • prisipūsti padangas, kurios dar buvo nemažai oro, bet nepakankamai.

apranga – buvo mintis važiuoti su šortais, bet gerai, kad užsidėjau ilgas kelnes – tikrai pravertė, nes vėjas ryte buvo pakankamai stiprus, ko pasekoje iš akių net ašaros bėgo ir šiek tiek galvą gal perpūtė. tikiuos, kad nesusirgsiu. mano uvex akiniai mane pavedė, nes gumine plokštelė, kuri užsideda ant viso ištisinio stiklo, kad nosiai būtų minkšta, susidėvėjo nuo naudojimo, nors nauji modeliai jau kitaip padaryti, todėl laukiu, kol jie pasirodys lietuvoje, nes kelias apskambinus kelias dviračių parduotuves vilniuje atsakymas buvo tas pats – gausime po 2-jų savaičių. keistas lietuvių požiūris į verslo darymą. visa kita buvo kaip priklauso – atšvaitai, priekinis ir galinis mirksiukai, šalmas, pirštinės, ausinės su startiniu alinos orlovos albumu. viskas kaip įprasta ir kaip visada. šiandien savo normalaus ratos nevažiavau (apie jį kitą kartą), važiavau senesnę ir trumpesnę savo dviračio mynimo distanciją. buvau gedimino prospekte, vingio parke, kuris buvo pilnas žmonių – riedutininkų, dviratininkų, bėgikų, žmonių su vaikais ir šiaip bevaikštančių žmonių ir būrelių, nes oras tikrai geras, o vėjas vingio parke beveik nesijaučia. gedimino pr. buvau užkluptas lietaus, todėl teko ~30 minučių po stogu pralaukti, jautėsi, kaip krito temperatūra. bet greitai vėl saulutė išlindo ir po keliolikos minučių gatvės vėl buvo sausos.

dar keli pastebėjimai:

  • gedimino prospekte nors naujos kelio trinkelės ir nesenai sudėtos, su dviračiu jaučiasi, kaip jos padilusios, aplūžinėję jų kampai;
  • tikėjausi, kad gatvėse bus daug smėlio po žiemos, bet jo beveik nebuvo, kas labai gerai, tiek dviračio vairuotojui, tiek ir dviračio eksploatacijai;
  • važiuojant nauju viaduku per geležinio vilko g., kelkraštis pilnas smėlio ir visiškai nenuvalytas;
  • kylant į ukmergės kalną gavau pompą, atsistojęs minti į kalną neužlipau, kas sako, kad forma per žiemą prarasta ir reikia laiko jai susigrąžinti;
  • pravažiavau beveik 32 km, o kaip pirmam kartui tai nemažas atstumas, ko pasekoje sėdimąją jau skauda.

nieko nelieka, kaip tik rytoj pakartoti.