alkoholis

tada aš:

  1. geriu daug karštos arbatos;
  2. valgymas ne visada gelbsti;
  3. geriu pieną, iš bėdos – kefyrą;
  4. skaitau knygą;
  5. kompiuteris visiškai nepadeda;
  6. naikinu natūralias obuolių sultis;
  7. einu miegoti;
  8. dirbu;
  9. minu dviračio pedalus;
  10. vaikštau lauke.

asmeniniai ilgalaikių tyrimų stebėjimo ir bandymų rezultatai, kaip nepasunkinti, o palengvinti atėjusį rytą, ką daryti ir kaip elgtis, kad savijauta ryte būtų kuo geresnė, o pagirių (liaudiškai – pachmielo) simptomai – kuo menkesni. ar pagirios ryte bus lengvos, ar tos dienos nebus – tai yra mūsų asmeninis indėlis į rezultato tikslingumą. pradėsiu:

iš vakaro, prieš „gerą“ vakarą:

  • 1-2 tabletės vitamino c (askorbo rūgštis), geriausia 500 mg koncentracijos (mano sutikta didžiausiai askorbo rūgšties koncentracija vienoje tabletėje) užsigeriant kiek įmanoma didesniu kiekiu vandens. būtent, kad vandens – ne sulčių, ne limonadų, geriausia paprastas vanduo;
  • naudoti tam skirtus specialius vaistus pagirių sindromui mažinti, pvz.: metadoxil, alkostop. metadoxil man nepatiko, nes ryte atsikeli ne pagiringas, o „drebantis“ ir tam drebuliui nuimti viso dienos reikia. bandžiau keletą kartą – same shit, todėl šio vaisto nerekomenduoju. alkostop taip pat išbandžiau – rezultatas mane tenkino, bet ne ką geriau nei vitaminas c;

atsikėlus kitą dieną (nebūtinai tai gali būti dar rytas):

  • matyt, pirmas dalykas, kurį ryte reikia atlikti, yra rudojo slibino išlaisvinimas wc. garantuoja ne mažiau kaip 25% prablaivėjimo;
  • antras dalykas – dušas, kuris padaro žvalesniu ir grąžina į realų pasaulį;
  • cola/kola (coca-cola, pepsi-cola) – gerai atgaivina skrandį, puikiai nuvalo vakarykščios dienos alkoholio prisisunkusias skrandžio sieneles, panaikina bjaurų jo kvapą. minusas tik toks, kad nemalšina alkio. padauginti nereikia, bet vienos-kitos stiklinės tikrai pakanka;
  • alternatyva dar yra karšta arbata su medumi ar cukrumi, nes saldumas tokiais rytais daro stebuklus;
  • bomžsriubė – karšta tirpių makaronų sriuba iš pakelio kūnui suteikia šilumos, skirtingai nei kola, numalšina ir alkio pojūtį bei taip pat išplauna skrandį – šiltas energijos pliūpsnis;
  • mandarinai puikiai susidoroja su iš burnos sklindančiu kvapu (lyg katinas būtų į burną pri$ikęs, ypač po alaus vakaro). aktualu ryte einant į darbą;
  • burnos higienos skalavimo skystis – taip pat suteikia žvalumo, ko nesuteikia dantų valymasis dantų pasta;
  • seksas, be ne sportas;
  • kapsulė, užkertanti kelia padariniams, kuriuos ryte slopina stipresni pojūčiai – saridon arba apap tabletė. esu išbandęs ne vieną vaistą nuo galvos skausmo ir man geriausiai padeda saridon’as;
  • miegoti gerai vėdinamoje ir ne per karštoje patalpoje („gaivaus oro respublika“), kad ryte nebūti dar labiau apsvaigusiam nuo paties iškvėpuoto alkoholio;
  • esant galimybėms – dar pamiegoti, bet prieš tai atlikus daugumą aukščiau paminėtų veiksnių;

pabaigai dar keletas patarimų vartojant alkoholį, nors apie juos visi ir žino, bet nesilaiko:

  • nemaišyti skirtingų alkoholio rūšių;
  • nepadauginti, jausti savo galimybių ribas, laiku sustoti;
  • vartoti kiek įmanoma daugiau skysčių;
  • pasijutus padauginus – priverstinai išsivemti.

normaliems žmonėms taip jau kartais nutinka, kad vakare būna šiek tiek per daug, o ryte kiek trūksta sveikatos. nors rytinis kėlimasis dar ir dabar tebevyksta, kažkur pradžioje įkyriai lindo „bl%#t, dar vienas dead pixel’is„. šios dienos rytas pasižymėjo trumpalaike alergija alkoholiui ir dar viena juodąja dėme kažkur galvoje. tokiomis dienomis smegenis spaudžia egzistenciniai klausimai, kurie pagreitina žingsnį vaistinės link pirkti nervų sistemą veikiančio analgetiko saridon pakuotėje. vien tablete gyvas nebūsi, teko ir dešros užsukti, šlapenkės, kurią eidamas vaizduotėje bent pora kartų buvau į balą išdrėbęs ir save tiek pat kartų prakeikęs. nuotaika iš tos mano žioplos fantazijos tikrai pasitaisė, kurią dar labiau į teigiamą pusę pakoregavo beveik skanus wc muiliukas, kurio dydis ir pakuotė yra labai panašus į glaistytą varškės sūrelį.

eliminavus rytines pagirias, vaizdas nėra toks jau labai liūdinantis:

however, abstinence after chronic alcohol abuse enables brains to repair themselves, according to new research involving rats.

(nixon, k. and crews, f. the journal of neuroscience, oct. 27, 2004; vol 24: pp 9714-9722)

daugiau pašniukštinėjus interneto platybėse, paaiškėja, kad alkoholio smegenų ląstelių naikinimas yra ne kas kita kaip mitas, stereotipas, priemonė bobutėms savo anūkams auklėti. o tokiais rytais nieko nėra skaniau už šiltą bomžsriubę.

gimsta nauja rubrika – prie sienelės, o tiksliau: skanaujame alkoholinius gėrimus, o butelius sudaužome į sieną. šiandien prie sienelės stoja baltarusiška degtinė pervatsch, 56-ių laipsnių stiprumo, ir kedrovaja, standartinio 40-ies. siuntą pristatęs asmuo informavo, kad pervatsch – tai baltarusiškas samagonas, o kedrovaja degtinė pasižymi граненый стакан (rus. granionyj stakan – briaunuota stiklinė, dažniausiai 200 ml talpos) forma ir kaip bonusą dar duoda ir pačią 200 ml stiklinę.

girdėjau sakant, kad nuo baltarusiškos degtinės pagirios rimtos būna, bet išbandysiu pats, todėl jau nuo dabar šiandien manęs prašau netrukdyti, būsiu tiriamuoju darbu užimtas.

šiandien pusę dienos praleidau su mintimi galvoje, kad darbas yra alkoholio gydymo priemonė, priešas nr. 1. šiandien 3-iadienis, ideali savaitės diena, po pirmadienio ir antradienio, žinoma, išgerti taurei vyno ar išlenkti vieną kitą litrinį bokalą. taip būtų, jeigu ne mūsų mylimai prakeiktas darbas, užimtumas, kuris vagia laiką iš mūsų laisvalaikio ir pramogų. ech, koks nuostolis, kai einant į krautuvę pigiausios mišrainės didesnį indelį pirkti, kiti sau su riedlentėmis nuo bortelių šokinėja, o vietinė fauna išburkusiais veidais garsiai keikdamiesi mėgaujasi neaiškiu skysčiu. moralinė priešprieša tarp abiejų laisvalaikio aikštelių egzistuoja, nors kojos tik dvi, kurių abiejų nesinori įkelti į raudonnosių teritoriją. tai štai, kodėl gi darbas trukdo ir kodėl jis yra blogis:

  • ar gali žmogus būti laimingas keldamasis 7:00 ryte ir 40 minučių žiovaudamas automobilių spūstyje ir nervingai trepsėdamas ant pedalų? – pričiupau!
  • smagu dirbti pečius įrėmus į tarpdurį, bėgioti iš vieno aukšto į kitą, būti buhalterijos vergu – visa tai yra tikras malonumas, kuris akimirksniu pradingsta sužinojus, kad rytoj ryte numatytas darbo susirinkimas. kaip ir balalaika visa tai būtų, eilinis susirinkimas su kitais kostiumuotais raguočiais, bet kad jie kiek raguotesni, todėl tyliai po nosimi sumurmėjus „bl^&t, vėl vakaras be alaus“, pėdiname į serverinę apverkti savo graudžios dalios;
  • nebūtų pilnatis, jei ne kolega eidamas per petį patapšnotų sakydamas „šiandien krepšinio rungtynės – ar žiūrėsi?“. tū tū, mes garuojame, garuojame ir verdame, mūsų veido spalva darosi nenatūrali, nepastebima jos pavadinti taip pat neitų, rankų kumščiai laukia šypsenos realizacijai – darbas valią moka ugdyti ir ne tik darbui ir vadovams;
  • grįžtame į pradžią – miegas, jis būna toks saldus ir yra toks nekaloringas, kad juo mėgaudamasis svorio nepriaugsi, o pagalvę tiksliai apseiliosi. mes piktinamės, kokia mūsų visuomenė netolerantiška, nehumaniška, pikta ir neatlaidi – visiškai natūralu, nes 5-ias dienas per savaitę ryte privalu su žadintuvu įnirtingai kovoti, o šeštadienį ir sekmadienį jau nežaidžia tokie argumentai kaip reikia namuose išsisiurbti, apsiskalbti ar drabužius išlyginti, žodžiu, namų  ruoša nėra ir niekada nebus kozirine korta prieš gimdytojų bulvių kasimą, obuolių skynimą ir „mes pasiilgome“. 7/7 dienų mes esame zombiai, todėl tokia ir visuomenė. beje, darbo indėlis čia 5/7=71%;
  • apie maistą čia bergždžia kalbėti: nori užkąsti – reikia ataskaitą paruošti, nori papusryčiauti – būtina į susirinkimą kėblinti, atėjo pietų metas – susirinkimas dar nesibaigė, susirinkimas pasibaigė – dingo apetitas, atsirado apetitas – baigėsi kompleksinių kainų valandos. grįžus namo ir atsidarius šaldytuvą – nevalgomų uogienių kolekcija…

dar tęsti?