alus

kadangi esu ne moteris ir klozeto negadinu savo nestoru pasturgaliu, šlapindamasis galiu pažaisti futbolą pisuare ir parymoti apie šlapimo spalvos ištakas. apžvelgsiu gal ir ne visus galimus spalvų atvejus, bet nusipelniusius tikrai paminėsiu.

  • dar kartais pasitaiko tų laimingų lyginių savaitės dienų, kai nuo skaičiaus 4 toliau alaus bokalų skaičiuoti neverta. kaip ten bebūtų, bet tuo metu šūdų ir myžalų fabrikėlis dirba intensyvius viršvalandžius nedarbo metu gamindamas distiliuotą vandenį. taip, taip, nors alaus spalva yra mylimos gerai pažįstamos šviesios spalvos, vandenėlis po kitą galą visada trykšta lyg tyriausias ir skaidriausias gelmių šaltinis. taip ir turėtų būti, nes gerosios alaus savybės lieka žmoguje, saugiai paslėptos lyg kotlečiukai;
  • same shit ir su daug skysčių vartojimu – kuo daugiau geri, tuo reikalas skaidrėja, o procese skaidrėja ir nuotaika;
  • periodiškame mano maisto papildų racione yra tokių preparatų, po kurių galėčiau į alaus statines šlapintis, nes spalva visada tokia pati – šviesaus alaus spalva. būčiau linkęs manyti, kad sudėties komponentai turi poveikį organizmui. turbūt, taip reikia, papildai gi nenuodingi;
  • vaistų vartojimas, ypač paracetamolio, taip pat atlieka dažomąjį poveikį – iš kūno varo lauk prakeikto alaus sankaupas. vis tik yra kažkas bendro tarp alaus ir ligos;
  • geras senai užmirštas badavimo reikalas – po keletos dienų prasideda dažymo sezonas. reikia suprasti, kad bjaurastis filtruojama iš kūno. kaip įprastai – tamsiai šviesios geltonos spalvos.

priminsiu, kad šlapimo tyrimas yra skiriamas inkstų, šlapimtakių ir lytinių organų ligas, taip kad spalvos pokyčiai yra gera indikacija, kuo, dažniausiai, užsiima inkstai.

blogas tas individas, kuris giriasi esąs alaus mėgėju, bet suklumpa lygioje vietoje:

  • kam 4 alaus yra jau per daug. mitas ar ne mitas, skanavimas ar lakimas, bet alus yra sutvertas dažnam jo pritaikymui wc, miške, kelnėse ar gamtoje, o ypač žiemos metu;
  • net mėgėjams ir beveik diletantams nereikia atidarytuvo, nes jis visada po ranka – kitas alaus butelis, su kuriuo atidarant ausis maloniai lepina „čpok“ garsas;
  • su aukščiau paminėtais punktais yra susiję ir tai, kad jeigu „atidarytuvai“ baigėsi, anoks tu vartotojas – išgėrei kaip boba pora bonkių alaus ir labanaktis;
  • kalbant ne apie buitinį brinkimą aluje, gera pradžia yra 1 l bokalai;
  • be alaus nėr žmogaus – to nereikia atsiminti, tuom reikia gyventi. tai religija ir menas;
  • dar kažkurios protingos tautos atstovai pasakė, kad alus yra skysta duona, todėl jeigu duonos nevartoji – fail;
  • lengva įsivaizduoti bambalių galimybes, bet ne visiems tai yra lengvai įveikiama užduotis;
  • visi alaus mylėtojai myli naminius gyvūnus, o ypač – katukus, kurie juos dažnai rytais aplanko.

vilniuje neįmanoma nepastebėti viso miesto apšikto švyturio naujojo šviesaus alaus „adler bock“ reklamomis su vienuolių personažais. keista, bet žodynas žodį „bock“ verčia kaip „stiprus tamsus alus“. pagirtina, kad vienuoliai nuo seno žinojo, kad ne kefyrą reikia gerti, o alų, bet 7,0 stiprumo (grimbergenas net mažiau „sveria“) gal kiek per žiauru mokant 2,89 +0,25 lt už butelį, kurių 2 vnt. įsigijau norfoje (o taip, aš ten lankausi, nes jie prie viso to dar prekiauja bulka, duona ir pienu). pirmasis jausmas po pirmųjų gurkšnių – senai ragautas tarybinis alus, kurio modelio niekaip neprisimenu ir tas jausmas neapleido net po 2-jų butelių šio alaus. „kabina“ šis alus gerai, vis tik 7,0 laipsnių šilumos, nors stiprumas nėra labai juntamas, tik nerimas po pirmojo butelio atkreipė mano dėmesį į skaičius ant etiketės.

skonis man priminė karamelę, kuri pati iš savęs nėra lengva. po 2-jų alaus mano konsistencija jau buvo neblaivi. trys su viršum lito už laipsniškai bomžišką (spell checker’is siūlo – bohemišką) alų, kuris nėra lengvas ir kurio daug nepriragausi, nėra mano pačiausias pasirinkimas, o tokia didelė reklamos kampanija tikrai nepigiam ir juo labiau, stipriam, alui man atrodo keista, nes daugeliui alaus mėgėjų, kurie gali leisti tiek už alų mokėti, didelis stiprumas nėra priimtinas, todėl manyti, kad nemaža dalis persiorientuos prie švyturio adler bock alaus, man atrodo utopinė. tiesa, man dar užkliuvo juoda etiketė šviesiam alui – kaip minimum neįprasta.

pabandyti pabandžiau, daugiau bandyti nebandysiu.

netikėtai ir nelauktai, šiandien teko ragauti kažkokio alaus, pavadinimu grimbergen – kas gi lieka daryti, kai pizza jazz neturi stock’inio ir įprasto ketvirtadieninio carlsberg’o. visokie lietuviški švyturiai (1784), ragučiai (1853) ar taurai (1860) metais ženkliai nusileidžia tam pačiam carlsberg’ui (1847) ir juo labiau belgiškam grimbergen’ui (1128). metų skirtumas tikrai nemažas. grimbergen internetinė svetainė skirta tik belgiškai ir prancūziškai skaitantiems alaus gėrėjams, angliška versija nėra numatyta, todėl primena pusiau namudinį alaus ūkelį. šiandien ragautas grimbergen – belgiškas tamsus alus,  o aš lengvai tamsiam alui sakau „i like it“, skonis kiek kartokas, bet tuo pačiu ir salstelėjęs. puta nėra puri, beveik kaip guinness (1725) alaus, tikrai nėra putojanti, o konservatyviai rami. alus patiekiamas neįprastuose, bet patogiuose bokaluose, kurie yra labai panašūs į švyturio baltijos brendžio formos bokalą. alus yra pilstomas iš bačkos, o ne iš butelių.

kaip žinia, vienas bokalas tai ne degustacija, 2 bokalai tiesiog nerimta, o trys ir daugiau – objektyvi nuomonė, paremta ir kiekybiniais argumentais. šis alus visai mūsų >4 žmonių kompanijai labai patiko, o jo kaina pizza jazz restoranuose 7,90 lt, kas tikrai nėra kosmosas. alui prijaučiantiems, žinoma, rekomenduoju paragauti.

ryte, kaip įprasta, arbatos, daug ir įvairios. vėliau lietaus lašų, šiltų ir vėjo numestų. pavakary skaidraus vandens, bet ne iš krano. išgėriau kolos su ledukais, gundžiausi alaus paimti, bet susilaikiau šį kartą. todėl išgėriau kito alaus, bealkoholinio, 5-ias skardines, o šaldytuve užtikau litrą pieno, kuris prieš miegą puikiai tiko, o božolė nekilo noras paragauti. trūksta tik raugintų agurkėlių,bet šiandien aš noriu miego. dienos skysčių norma su kaupu įvykdyta, kelias dienas galiu tik valgyti, todėl šiandien aš prisigėriau.