arbata

jonažolių žolės arbata (lot. herba hypericum perforatum) yra vartojama esant miego sutrikimams, depresijai malšinti, o kaip sako instrukcija – lengvo ir vidutinio sunkumo. pati arbata nėra bjauri, kai neuro serijos arbatos, kurios, manau, skirtos rimtesniems depresijos simptomams gydyti ir vienos dėl savo šlykštaus skonio nevartojamos. jonažolių arbata skoniu man kažkuo primena ąžuolo žievę, nėra bjauraus ar aitraus skonio, gan maloniai vartojama ir viena, nes pasižymi geru skoniu ir švelniu aromatu. jonažolių antpilas taip pat pasižymi tuo, kad didina kraujospūdį ir efektyviai mažina cukraus kiekį. ši vaistažolė, kaip gero ūpo augalas,  tinkama vartoti kai maža saulės ir ruduo tam puikiai tinka. jonažolių arbata dar ir gerina nuotaiką bei tonizuoja ir ją vartoti reikia atsargiai ir sakingai – dėl savo veiklos ir galios ją visais atvejais reikia vartoti ne ilgiau kaip mėnesį ir daryti pertraukas.

jonažolių arbatos kainos svyruoja ~4 lt.

neplaunamas puodelis ir arbatos stiklainis, arbatinukas, turi blogą tendenciją, kad juos kažkada reikės išplauti, nepriklausomai nuo mūsų valios, bet priklausomai nuo jų užteršimo. toliau sėkmingai raugiant ir presuojant arbatžoles kasdieniame darbiniame arbatinyje, prisiminiau šį straipsnį – dabar sėdžiu skaudama galva ir kaltinu arbatą, kuri čia, turbūt, visai nė prie ko. klasikinis mandagių piliečių klausimas ne tik svečiuose – ar stiprią? – ką? aaaa, arbatą? – ne, nelabai, bet cukraus daugiau (chaliava čia lošia ir saldina svečių surūgusią nuotaiką, nes šokoladinių pyragėlių niekas nesiūlo – tokiam atvejui aš turiu pasiruošęs įstabaus skonio, nuostabios formos, gaivaus natūralaus kvapo sausainius „gaidelis„, kurie man patinka). tai štai, 3-jų sekundžių arbatos pakelio pamirkymas karštame vandenyje, pačioje difuzijos pradžioje, ir gaunama silpna arbata, arba netgi 2, o kartais ir3 puodeliai tokio birzgalo. mano bandymas: vieną arbatos pakelį/maišelį išbėrus į 1 litro tūrio talpos arbatinį, arbatžolės net nepastebimos, lašas jūroje. atitinkama ir koncentracija, o aš mėgstu stipresnę arbatą vartoti.

reziumė: ar arbatiniame esančias arbat(žole)s jau reikia keisti?

p.s. aš kaip minimum nusipelnau iždininko pareigų arbatos partijoje.

iš karto perspėju – šalavijų lapų (lot. folia salviae) arbata ne pati skaniausia, netgi prikli, savo šlykščiu ir aitroku skoniu visame kame primena neuro3 arbatą. matyt kuo šlykštesnio skonio arbata, tuo ji daugiau turi gydomųjų savybių ir stipriau ramina nervus. šalavijų lapų arbata vartojama kaip pagalbinė priemonė burnos, liežuvio, nosiaryklės ir dantenų gleivinės uždegimui mažinti, taip pat kovoja su vidurių pūtimu, naudojama kaip antiraugėjimo priemonė. gamintojas informuoja, kad šią arbatą taip pat galima vartoti prakaitavimui dėl nervinės reguliacijos sutrikimo mažinti. išoriškai šalavijų lapų užpilų pavilgais gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, opos, sergant žvyneline naudojamos šalavijų vonios.

šios arbatos vienos negeriu, tik sumaišius su kitomis arbatžolėmis, o medus puikiai nuima skonio aštrumą.

genmaicha (gen mai cha) arbata yra viena iš tradicinių japoniškų žaliųjų arbatų į ją papildomai įdedant spragintų kukurūzų ir kepintų rudų ryžių, kurie suteikia ne tik papildomo kvapo, bet ir šiek tiek aitresnį spragėsių prieskonį ir tuo pačiu sušvelnina aitroką gėrimo skonį. gaunama blyškiai ruda arbata maloniu kvapniu aromatu: truputį sūraus, šiurkštaus skonio su saldžiu prieskoniu, turtinga vitaminu c, puikiai kelia tonusą. genmaicha arbatos sudedamoji dalis, žalioji arbata, vadinama bancha – tai yra grubių lapų žalioji arbata, turinti mažiau kofeino ir daugiau tanino.

prisimenu, iš pradžių tokios arbatos esu gėręs japoniškų patiekalų restoranuose ir tada ji man visai nepatiko, bet kuo toliau, tuo labiau aš pradėjau ją mėgti. kas dieną gerti genmaicha arbatą man greitai pabosta, bet su pertraukomis ją skanauti yra labai malonus užsiėmimas. šios arbatos skonis tikrai labai savotiškas, sunku jį nusakyti, siūlau patiems jos paragauti.

arbata nėra pigi – šis japoniškos genmaicha popierinis maišelis kainavo 18lt, o įsigijau ja skonis ir kvapas parduotuvėje, esančioje europa prekybos centre, vilniuje.

pipirmėtės (lot. mentha piperita) gėrimas suteikia malonų vėsinantį prieskonį, o arbata – gaivumo skonį. pipirmėtės preparatai gerina apetitą, virškinimą, skatina virškinimo liaukų sekreciją, veikia priešuždegimiškai, kompresai slopina skausmą, skatina tulžies išsiskyrimą, pasižymi antiseptiniu poveikiu, padeda pykinant, vemiant, inhaliacijoms vartojama sergant kvėpavimo takų ligomis, ramina centrinę nervų sistemą, smarkiai mažina kraujospūdį, o pernelyg šia arbata piktnaudžiaujantiems vyrams gresia potencijos sutrikimai.

pipirmėčių lapuose yra gausu eterinio aliejaus, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra mentolis, taip pat randama flavanoidų, šiek tiek vitaminų ir mineralinių medžiagų. pipirmėtės taip pat naikina bakterijas, jų arbata gali būti naudojama burnos ertmės skalavimams kaip dezinfekuojanti ir dantų skausmą malšinanti priemonė,  taip pat nemaloniam burnos kvapui šalinti.
pipirmėčių preparatų negalima vartoti sergant tulžies pūslės akmenlige arba alergiškiems pipirmėtei asmenims.

ši pipirmėčių arbatos dėžutė kainavo ~1,5lt.

Pipirmėtė, suteikianti gėrimui maloniai vėsinantį prieskonį, gali gana smarkiai sumažinti kraujospūdį. O pernelyg šia arbata piktnaudžiaujantiems vyrams gresia potencijos sutrikimai.

Tuo tarpu saikingai ir tikslingai geriama pipirmėčių arbata gerina apetitą, virškinimą, skatina virškinimo liaukų sekreciją, veikia spazmolitiškai, priešuždegimiškai, skausmą slopinančiai, skatina tulžies išsiskyrimą.